Muzika. Nemaniau,kad ji man tiek daug reiškia. Tiesiog. Neturiu tam talento,perspektyvų ir visų kitų dalykėlių. Tik jaučiu keistą jausmą,klausydama įvairių kūrinių. Kad ir nesenai girdėtos dainos. Jos... Jos privertė prisiminti,ką reiškia mylėti. Buvau pamiršusi :) Tiksliau nežinau ar kada mane kas mylėjo. Na žinoma,kas gali mylėti akmenuką bate? Nobody. Dėl to ir pasidariau labai Faina iš didžiosios F. Svaigstu apie sklandžią ateitį su visu tuo banaliu šlamštu ir nesuprantu,kaip viskas gali būti kitaip. Nes aš naivi. Naivi,kaip paika mergiotė,žiūrinti į vaikino akis,kuris jai žada visą pasaulį.

Viskas keičiasi,telieka veidai. Vis tie patys,tik nebe mums. Nebe man. Suprantu,kad nieko nėra amžino ir suvalgau savo mintis. Apie viską: tave,mane,juos,jas.. Jį. Skiriu kelias minutes saviraiškai ir negaliu to išsakyti žodžiais. Ne poetas aš. :) Todėl tebūnie eisiu savo duobėto gyvenimo taku švilpaudama kokią įstrigusią melodiją.

Muzika. Nemaniau,kad ji man tiek daug reiškia. Tiesiog. Neturiu tam talento,perspektyvų ir visų kitų dalykėlių. Tik jaučiu keistą jausmą,klausydama įvairių kūrinių. Kad ir nesenai girdėtos dainos. Jos... Jos privertė prisiminti,ką reiškia mylėti. Buvau pamiršusi :) Tiksliau nežinau ar kada mane kas mylėjo. Na žinoma,kas gali mylėti akmenuką bate? Nobody. Dėl to ir pasidariau labai Faina iš didžiosios F. Svaigstu apie sklandžią ateitį su visu tuo banaliu šlamštu ir nesuprantu,kaip viskas gali būti kitaip. Nes aš naivi. Naivi,kaip paika mergiotė,žiūrinti į vaikino akis,kuris jai žada visą pasaulį.

Viskas keičiasi,telieka veidai. Vis tie patys,tik nebe mums. Nebe man. Suprantu,kad nieko nėra amžino ir suvalgau savo mintis. Apie viską: tave,mane,juos,jas.. Jį. Skiriu kelias minutes saviraiškai ir negaliu to išsakyti žodžiais. Ne poetas aš. :) Todėl tebūnie eisiu savo duobėto gyvenimo taku švilpaudama kokią įstrigusią melodiją.

Žalių Kibiriukų Mafija

Šiandien aš linksmutė. Šiandien nebuvau mokykloje. Šiandien gavau 3 už istorijos kontrolinį,nors viską mokėjau. Šiandien pavarėm driblingus su Seniu. Šiandien išgelbėjau kažką nuo nemalonaus susidūrimo su lakuota aikšte. Šiandien aš prikolistė,nes man buvo uždrausta eit į mokyklą!!!! Ir aš jo nebenoriu!!!!!

Praeita Simpsonų serija privertė pradėti planuoti vasarą ir visų svarbiausią-stovyklą. Ir kaip ten faina... Niekuomet to nepamiršiu. Tos septynios dienos ir net nesvarbu,kad su mažiais,buvo nuostabios. Sutikau tokį vaikinuką,su kuriuo,tiesą pasakius,dar oficialiai neišsiskyriau. Taip kad aš kieta :D Savigynos pamokos,daug kvadrato su būriu naujų draugų,maudynės lediniame vandenyje,pilname lapų (taip ir nesupratau iš kur jų ten tiek buvo). Naktiniai žygiai,didžiulis laužas su kepta duona,žaidimais ir paprasta romantika. Man nerūpėjo,kas dedasi 'gimtajame' kieme su intrigomis. Man nerūpėjo Martis. Niekas!! Tik beprotystė dūkstant,šėlstant ir 23h vidury aikštės rėkiant tuomet popoliarios dainos žodžius. Ir kai apsauga liepė mums apsiraminti,nes tie vyručiai labai norėjo "bamblių". Vandens balionai,berniukų žadinimas rytais,išdaužtas langas priešais būrį ir užtvindytas tualetas. Kaip keista,bet neatsekėm už tai. Fainei :D Tai ką,G,varom? :DD


Laaabai sutingau kažką daryti,todėl per dienų dienas stengiuosi išvengti treniruočių ir žaliukų kalyklos. Todėl nesistebėkite,jei tingėsiu ką daryti. Kažkaip pradėjau labai norėti pramogų ar relakso. Fainei kvadratu. Labai tingėsiu savaitgalį važiuoti kažkur į varžes,nes vistiek nieko neveiksiu. Taip kad geriau neberegsiu,nebemegsiu ir nebesiuvinėsiu ir eisiu miegot (kaip kai kas man pataria daryti dažniau,nei apie tai pagalvoju :D). Tad labos,mielieji baltaveidžiai pūkuotukai.

'Kiemo istorijos. Viena paauglystė'

Galėčiau pasakoti jums įvairaus tipo kiemo istorijų,bet nemanau,kad kam jos įdomios. Aišku,geriau visą tai patirti savu kailiuku,kad pajustum tą nenugalimą jausmą,kai savo veidu pajauti grublėtą aikštelės dangą 'pagavus kiškį' bedarant driblingą. Arba pirmojo būškio galią. Oj,net juokas paėmė,parašius tai. :D Kai sužinai,ką reiškia,kai dėl tavęs žmogelis pjaustosi rankas tai baisu darosi. Bet tebūnie apie tai nekalbėsiu,nenoriu prisiminti to...

Anksčiau mėgdavome durniuoti. Pačioje pradžioje visas dienas leisdavome 'kašės' aikštelėje,tačiau nupjautas suoliukas ir vietoj viso mūsų laisvalaikio padaryta mašinų stovėjimo aikštelė mums nepaliko nieko kito,kaip persimesti prie laiptinių. O toliau jau kaip toje kažkokioje dainoje,kad apspjaudome bobučių langus,ko,aišku,jos nesutiko. Kadangi "žaliukai" buvo mūsų draugai ir jie nelabai norėjo susitikti su mūsų berniukais,turinčiais šypsenėles,tai tekdavo mus mušti su pakabomis. Ech... Kartais pasiilgstu tų laikų,kai tarpupirščius košė vėjas,lekiant dviračiais į Berčiūnus maudytis.

Žodžiu,pasakyk man ir kasdien papasakosiu po istoriją iš viso to.


Labai keisti santykiai sieja mane ir kai kuriuos asmenis. Tiksliau pasidariau neįtikėtinai nervinga ir priekabi. Tai,ko anksčiau nepastebėdavau dabar smerkiu. Net menkiausia smulkmena trukdo gyventi. Blogai,labai blogai.

Varčiau savo vokiečių vadovėlį ir nusprendžiau paviešinti vokiečių mokytojos sparnuotas mintis :D Nepamenu jų visų istorijų,tačiau situacija vienoda-vokiečių pamoka! Tai ką,pradedu:
"Aš tau subinę nulakuosiu!" pareiškė mokytoja,pamačiusi Kariną besilakuojančią nagus.
"Ne su asilu šneku,su tavim",kai Grabauskas kažko neatsakė.
"Klausk to durniaus"-čia apie Laimį.
"kišk čia į rozetę" pasiūlė įjungdama savo spidolą.
"Kada paskutinį kartą švieteisi galvą?"
"Jūs seksualinės mažumos?! Grabinėjąsi čia po stalu" pareiškė apie Paulių ir Tadą.
"Praverk savo burnytę"-prašė mokytoja Grabausko.
"Pats tu durnius"-apie Laimį.
"Kaip žiurkė kokia!"-čia taip pat apie jį :D
"Okei,čiulptuken"
"Baikit su tais pieštukais kaip adaptai"
"Dar vienas neįgalus"
"Jokių karočė!!"-kai kažkas "prisikaročino"
"Pats ir eik!"
"Debilas"
"Sudaužysiu ir išmesiu"-vėl Laimiui.
"Sėdi ir burbuliuoja kaip asiliukai"-jei neklystu tai čia apie bernų grupelę.

Nežinau juokinga tai,ar ne,bet girdint taip bešnekančią mažą moteriškę banguotais,blondiniškais plaukais,tikrai ima juokutis :) Linksma.

Po vakarykščio vizito pas pusiau seserį,sugebėjau peršalti. Jaučiuosi lyg pilna galva vandens ir ledinėmis rankomis. Kažkaip nebelinksma. Prisireginau facebook'e ir ta proga peržiūrėjau visas savo turimas foto. Na ir faina aš :D Čia pilna visko,nuo krepšinio iki pležo,nuo meilės iki neapykantos,nuo pelenės iki princesės. Miela. Pilna visko. Tik... Pasiilgau to :) pasiilgau jausti kažką kažkam.

Pamiršk savo vardą ir skrisk su vėju..

Niu ką-aš Faina! :D Šiaip žiauriai faina. Sugebėjau taip pasitempti,kad galėčiau žengti nors žingsneliu link savo vieno iš gyvenimo tikslų. Skamba keistai,bet aš kieta >:D Ouu yeeeh.. Pasijaučiau,kad nesu beviltiška 'žaliukų kalyklos' vergė,vis gi turiu kažką savo makaulėj.

Tai vat,šiaip vakar atsipalaidavau ir leidau sau šiek tiek grįžti prie senosios aš. Nesakau,dabar jaučiuosi tragiškai dėl to,bet vertėjo. Daug lengviau į viską žiūriu,net jei jau išsigaravo :D Tarp kitko,dėkui Tau,Egliut,kad buvai kartu,palaikei,išklausei ir šiek tiek,galbūt,paskatinai. Nesakyk,tikrai niekas nepastebėjo rasojančių langų :DD Bet niekutis,mano saldainis mus išgelbėjo :D

Kadangi žvėris neįprastai anksti mane pažadino ir nebeleido užmigti,iš neturėjimo ką veikti vis dar miegančioje aplinkoje,išnardžiau savo mobiliąją plytą ir radau kažkada senai vasarą rašytą eiliuotą stulpelį. Nevykęs toks,bet nuoširdus.

Koks šįvakar gražus mėnulis,
O aš viena.
Einu vingiuotu gyvenimo taku,
Kurio pabaiga prasta.

Nors akys merkiąs,
Bet galva pilna.
Žinau aš tiesą-
Meilės nėra.

Ne poetas aš,tad neteiskite :)

Labai norėčiau šiuo momentu su kažkuo pabūti. Na taip,pasivaikščioti,paplepėti ir/ar panašiai. Tais parko takeliais,kurios pramynėm nekartą. Kai kūrėme dainą,kai lyjant lietui nėrėm į balas,kai šventėme gimtadienį,kai pykomės,mušėmės,ieškojom nuotykių ir...mylėjome. Tie medžiai viską matė. Matė mane ir tą idiotą :D Žiaūūru. Atrodo,paprasčiausiais parkas,o jame tiek daug gerų dalykų patyriau.


Jaunųjų žvėrių patarlė sako:

"Jei 3 valandą nakties tau lojant visi apsimeta miegantys-palaižyk padą ir viską kartok kas valandą".

Best friends 4ever and ever

Nemaniau,kad jausiuosi taip tragiškai. Tikrai,nuoširdžiai sakau. Taip kažkaip fainei šiaip. Bet nesikišu,ne mano reikalas. Nors iš dalies ir mano,tad netylėsiu. Mano nuomone,taip negalima elgtis su draugais,kurie būna tuomet,kai labiausiai reikia. Nemanau,kad tai galima iškeisti į linksmą laiką ar panašiai. Nemanau,nes matau ir žinau kaip tai nemiela. Kai priešingybės patampa bestutėmis darosi kraupu. Žinoma,ne todėl,kad kažkas su kažkuo pagaliau susitaikė,bet todėl,kad kuo toliau-tuo gražiau. Tebūnie.

Tiesą pasakius tai paėmė tas bjaurus dalykas-pavydas,todėl teks jį slopinti pačiu saldžiausiu dalyku-kerštu.

Pradedamas legalus mokinių "genocidas",t.y. vedami pusmečiai. Puikiu. Dar labai noriu pamatyti Evalduką ir pusseserytę poryt. Turėtų būt smagu visai,nes va pasėdėsiu poryt ant suoliuko,padavinėsiu rezultatyvius rankšluosčius ir šiaip nieko neveiksiu. O kam? Juk koja neleidžia žaist. Nors jau mano kojų raumenys iššoko kaip reikalas.

Aš krentu,nes atsisveikint su tavim labai sunku. Tu mano širdyje,Tu mano galvoje,bet suprantu,kad geriausia man pamiršti tave!

Pametusi Wilson'ą radau Molten'ą (inlove) <3

"Viskas prasidėjo labai seniai,tu man iš pirmo žvilgsnio į akį kritai. Mes leidom laiką tik aš ir tu kartu,mes netgi galvojom kiek turėsim vaikų. Mes svajojom,statėm savo pasakų pilį..."

Puiki pradžia. Ar ne,Tomuti? Kaip gaila,kad nesuprantu ko nori iš manęs. Juk turi panelę,jau beveik išaugai į lovelasus ir ne,tikriausiai,išmokai bučiuotis. Nepamenu ar išties patobulėjai tame procese,nes tik kitą dieną sužinojau,kad viską įvykdei be mano sutikimo pasinaudojęs mano prasta būkle. Nepykstu ir už tą vakarą ištartus žodžius,kuriuos iki dabar nešioju savo širdy. Kaip gaila,kad buvau naivi... Gerai,jog kai kas mane atvedė į protą. Dėkoju. Dėkoju tau už patirtį,už įskaudinimą ir t.t. Nemyliu,bet bučiuoju ir iki :*

Niu va,ir išsakiau. Tai vat,gyvenu... Am... Šitą praleisiu. Kas gi toliau.. Ai,pastaruoju metu atrodau kaip mėlynė :D Visai linksma mėlynuoti neįprastose vietose. Fainei. Tik dabar supratau,kad jau senai draugauju su vieninteliu ir nepakartojamu Molten'u,kuriam skiriu visą savo laiką. Kaip miela..

Kas gi dar? Tiesa,gavau dar vieną medalį ir dėl to labai džiaugiuosi :) Patiko tos trys dienos. Kaip tradicija,tai pažymėjome viena daina,kurią dainavom kaskart prieš varžybas rūbinėje. Fun fun fun. :D

Niekaip nesuvokiu,kaip galima matant mirštančią savo meilę sakyti,kad tebūnie taip,kaip yra ir toliau laukti kuomet teks skambinti morgui? Nesuvokiu. Deja,bet nieko negaliu padaryti,kad ir kaip norėčiau. Žinau,save graušiu dėl to iki gyvenimo galo,tačiau ką gali padaryti grūdelis bado metais? Nieko. O gaila.