Niu ką-aš Faina! :D Šiaip žiauriai faina. Sugebėjau taip pasitempti,kad galėčiau žengti nors žingsneliu link savo vieno iš gyvenimo tikslų. Skamba keistai,bet aš kieta >:D Ouu yeeeh.. Pasijaučiau,kad nesu beviltiška 'žaliukų kalyklos' vergė,vis gi turiu kažką savo makaulėj.
Tai vat,šiaip vakar atsipalaidavau ir leidau sau šiek tiek grįžti prie senosios aš. Nesakau,dabar jaučiuosi tragiškai dėl to,bet vertėjo. Daug lengviau į viską žiūriu,net jei jau išsigaravo :D Tarp kitko,dėkui Tau,Egliut,kad buvai kartu,palaikei,išklausei ir šiek tiek,galbūt,paskatinai. Nesakyk,tikrai niekas nepastebėjo rasojančių langų :DD Bet niekutis,mano saldainis mus išgelbėjo :D
Kadangi žvėris neįprastai anksti mane pažadino ir nebeleido užmigti,iš neturėjimo ką veikti vis dar miegančioje aplinkoje,išnardžiau savo mobiliąją plytą ir radau kažkada senai vasarą rašytą eiliuotą stulpelį. Nevykęs toks,bet nuoširdus.
Koks šįvakar gražus mėnulis,
O aš viena.
Einu vingiuotu gyvenimo taku,
Kurio pabaiga prasta.
Nors akys merkiąs,
Bet galva pilna.
Žinau aš tiesą-
Meilės nėra.
Ne poetas aš,tad neteiskite :)
Labai norėčiau šiuo momentu su kažkuo pabūti. Na taip,pasivaikščioti,paplepėti ir/ar panašiai. Tais parko takeliais,kurios pramynėm nekartą. Kai kūrėme dainą,kai lyjant lietui nėrėm į balas,kai šventėme gimtadienį,kai pykomės,mušėmės,ieškojom nuotykių ir...mylėjome. Tie medžiai viską matė. Matė mane ir tą idiotą :D Žiaūūru. Atrodo,paprasčiausiais parkas,o jame tiek daug gerų dalykų patyriau.
Jaunųjų žvėrių patarlė sako:
"Jei 3 valandą nakties tau lojant visi apsimeta miegantys-palaižyk padą ir viską kartok kas valandą".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą