Muzika. Nemaniau,kad ji man tiek daug reiškia. Tiesiog. Neturiu tam talento,perspektyvų ir visų kitų dalykėlių. Tik jaučiu keistą jausmą,klausydama įvairių kūrinių. Kad ir nesenai girdėtos dainos. Jos... Jos privertė prisiminti,ką reiškia mylėti. Buvau pamiršusi :) Tiksliau nežinau ar kada mane kas mylėjo. Na žinoma,kas gali mylėti akmenuką bate? Nobody. Dėl to ir pasidariau labai Faina iš didžiosios F. Svaigstu apie sklandžią ateitį su visu tuo banaliu šlamštu ir nesuprantu,kaip viskas gali būti kitaip. Nes aš naivi. Naivi,kaip paika mergiotė,žiūrinti į vaikino akis,kuris jai žada visą pasaulį.

Viskas keičiasi,telieka veidai. Vis tie patys,tik nebe mums. Nebe man. Suprantu,kad nieko nėra amžino ir suvalgau savo mintis. Apie viską: tave,mane,juos,jas.. Jį. Skiriu kelias minutes saviraiškai ir negaliu to išsakyti žodžiais. Ne poetas aš. :) Todėl tebūnie eisiu savo duobėto gyvenimo taku švilpaudama kokią įstrigusią melodiją.