Nemaniau,kad jausiuosi taip tragiškai. Tikrai,nuoširdžiai sakau. Taip kažkaip fainei šiaip. Bet nesikišu,ne mano reikalas. Nors iš dalies ir mano,tad netylėsiu. Mano nuomone,taip negalima elgtis su draugais,kurie būna tuomet,kai labiausiai reikia. Nemanau,kad tai galima iškeisti į linksmą laiką ar panašiai. Nemanau,nes matau ir žinau kaip tai nemiela. Kai priešingybės patampa bestutėmis darosi kraupu. Žinoma,ne todėl,kad kažkas su kažkuo pagaliau susitaikė,bet todėl,kad kuo toliau-tuo gražiau. Tebūnie.
Tiesą pasakius tai paėmė tas bjaurus dalykas-pavydas,todėl teks jį slopinti pačiu saldžiausiu dalyku-kerštu.
Pradedamas legalus mokinių "genocidas",t.y. vedami pusmečiai. Puikiu. Dar labai noriu pamatyti Evalduką ir pusseserytę poryt. Turėtų būt smagu visai,nes va pasėdėsiu poryt ant suoliuko,padavinėsiu rezultatyvius rankšluosčius ir šiaip nieko neveiksiu. O kam? Juk koja neleidžia žaist. Nors jau mano kojų raumenys iššoko kaip reikalas.
Aš krentu,nes atsisveikint su tavim labai sunku. Tu mano širdyje,Tu mano galvoje,bet suprantu,kad geriausia man pamiršti tave!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą