"Viskas prasidėjo labai seniai,tu man iš pirmo žvilgsnio į akį kritai. Mes leidom laiką tik aš ir tu kartu,mes netgi galvojom kiek turėsim vaikų. Mes svajojom,statėm savo pasakų pilį..."
Puiki pradžia. Ar ne,Tomuti? Kaip gaila,kad nesuprantu ko nori iš manęs. Juk turi panelę,jau beveik išaugai į lovelasus ir ne,tikriausiai,išmokai bučiuotis. Nepamenu ar išties patobulėjai tame procese,nes tik kitą dieną sužinojau,kad viską įvykdei be mano sutikimo pasinaudojęs mano prasta būkle. Nepykstu ir už tą vakarą ištartus žodžius,kuriuos iki dabar nešioju savo širdy. Kaip gaila,kad buvau naivi... Gerai,jog kai kas mane atvedė į protą. Dėkoju. Dėkoju tau už patirtį,už įskaudinimą ir t.t. Nemyliu,bet bučiuoju ir iki :*
Niu va,ir išsakiau. Tai vat,gyvenu... Am... Šitą praleisiu. Kas gi toliau.. Ai,pastaruoju metu atrodau kaip mėlynė :D Visai linksma mėlynuoti neįprastose vietose. Fainei. Tik dabar supratau,kad jau senai draugauju su vieninteliu ir nepakartojamu Molten'u,kuriam skiriu visą savo laiką. Kaip miela..
Kas gi dar? Tiesa,gavau dar vieną medalį ir dėl to labai džiaugiuosi :) Patiko tos trys dienos. Kaip tradicija,tai pažymėjome viena daina,kurią dainavom kaskart prieš varžybas rūbinėje. Fun fun fun. :D
Niekaip nesuvokiu,kaip galima matant mirštančią savo meilę sakyti,kad tebūnie taip,kaip yra ir toliau laukti kuomet teks skambinti morgui? Nesuvokiu. Deja,bet nieko negaliu padaryti,kad ir kaip norėčiau. Žinau,save graušiu dėl to iki gyvenimo galo,tačiau ką gali padaryti grūdelis bado metais? Nieko. O gaila.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą