Galėčiau pasakoti jums įvairaus tipo kiemo istorijų,bet nemanau,kad kam jos įdomios. Aišku,geriau visą tai patirti savu kailiuku,kad pajustum tą nenugalimą jausmą,kai savo veidu pajauti grublėtą aikštelės dangą 'pagavus kiškį' bedarant driblingą. Arba pirmojo būškio galią. Oj,net juokas paėmė,parašius tai. :D Kai sužinai,ką reiškia,kai dėl tavęs žmogelis pjaustosi rankas tai baisu darosi. Bet tebūnie apie tai nekalbėsiu,nenoriu prisiminti to...
Anksčiau mėgdavome durniuoti. Pačioje pradžioje visas dienas leisdavome 'kašės' aikštelėje,tačiau nupjautas suoliukas ir vietoj viso mūsų laisvalaikio padaryta mašinų stovėjimo aikštelė mums nepaliko nieko kito,kaip persimesti prie laiptinių. O toliau jau kaip toje kažkokioje dainoje,kad apspjaudome bobučių langus,ko,aišku,jos nesutiko. Kadangi "žaliukai" buvo mūsų draugai ir jie nelabai norėjo susitikti su mūsų berniukais,turinčiais šypsenėles,tai tekdavo mus mušti su pakabomis. Ech... Kartais pasiilgstu tų laikų,kai tarpupirščius košė vėjas,lekiant dviračiais į Berčiūnus maudytis.
Žodžiu,pasakyk man ir kasdien papasakosiu po istoriją iš viso to.
Labai keisti santykiai sieja mane ir kai kuriuos asmenis. Tiksliau pasidariau neįtikėtinai nervinga ir priekabi. Tai,ko anksčiau nepastebėdavau dabar smerkiu. Net menkiausia smulkmena trukdo gyventi. Blogai,labai blogai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą