Tylu. Girdisi tik lietaus lašai, atsitrenkiantys į skardinę palangę. Lietus taip ramina, kartu nuplaudamas visas nuodėmes, klaidas.. Tylu. Jokio garso nėra ir mano širdyje. Net plakimas vos vos girdimas treniruoto FTB agento ausims. O juk jie viską girdi! Prisiglaudžiau prie pliušinio baltojo lokio Kasparo, bet ir šis pareiškė, jog kažkas negerai. Per tylu. Kaip sakoma "Tyla prieš audrą". Man tyla, o jam audra. Jaučiu, kaip žengiu link išsilaisvinimo, kuris sugrąžins mane į senas vėžes. Juk visgi tiek daug praradau! Po velnių, per jį praradau pačias pačiausias drauges. Reikia susigrąžinti...
Jaučiuosi beviltiška. O už lango taip ramu.. Kartais norėčiau būti katinu, kuris vaikšto, kur panorėjęs. Kuris turi švelnų kailiuką, mylinčius šeimininkus ir, svarbiausia, laisvę. Ramūs katinai. O aš?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą