"Viskas prasidėjo labai gražiai, tu man iš pirmo žvilgsnio į akį kritai. Mes leidom laiką tik aš ir tu kartu, mes netgi galvojom kiek turėsim vaikų! Mes svajojom, statėm savo pasakų pilį, negalėjau pasakyti, bet mąsčiau tyliai, kaip tu atrodytum su *nuotakos suknia, bet kaip daugelį kitų tu apgavai mane. Net dabar suprasti niekaip negaliu, kodėl net po visko aš tavim tikiu. Nenoriu, negirdžiu ir nematau- tyliau! Taip anksčiau sakiau. Dabar jau susitaikiau su viskuo kaip yra, nepykstu, suprantu, buvau tavo auka. Tik sau niekaip atleisti negaliu, buvau aklas, o dabar iš naujo gyvenu. Aš krentu, nes atsisveikint su tavim labai sunku. Tu mano širdyje, tu mano galvoje, bet suprantu, kad geriausia man pamiršti tave. Aš galvojau, be tavęs pasaulis nebus gražus. Puiku, su tavim jis buvo saldus. Galvojau, šypsena niekad mano veide nepasirodys kaip anksčiau, kai pamatydavau tave. Nenoriu kaltint tavęs, neprašau priimta atgal, prisiglausti prie savęs. Ką sukūrėm kartu tegul eina šalin iš mano galvos, reik žiūrėti tolyn. Dabar aš čia, tu labai toli, viskas gerai ir diena nereali. Nebėra jausmų skaudžių, karčių, jokių, pradėjau džiaugtis tuo, ką turiu. Daugiau niekas nežais, nejuokaus su manim, neapgaus, neišduos, negyvensiu viltim. 'Kačiuk, meile, brangusis, zuiki", šitas melas iš tavęs iš tiesų skambėjo puikiai! Aš krentu, nes atsisveikint su tavim labai sunku. Tu mano širdyje, tu mano galvoje, bet suprantu, kad geriausia man pamiršti tave. Aš krentu, nes atsisveikint su tavim labai sunku. Tu mano širdyje, tu mano galvoje, bet suprantu, kad geriausia man pamiršti tave. Aš krentu, bet pažiūrėk į mane, aš viską suprantu. Tu mano širdyje, tu mano galvoje... Buvai, nes aš pamiršau tave."



* reiktų pakeisti į vestuvių kostiumu