Paskutinės vaikystės dienos. Dieve, kodėl man leidai taip greitai suaugti? Nenoriu būti didelė... Noriu glausti prie savo krūtinės pliušinį meškutį taip pat, kaip tai dariau, būdama maža. Noriu, kad vėl galėčiau statyti mažoms mašinytėms garažus smėlio dėžėje, kartu su berniukais, ir niekas nesakytų, jog "kažkas kažkam patinka". Žavus vaiko pasaulis. Žavus, nes gali daryti viską, ko negali suaugusieji. Ar kada teko matyti bėgiojančias suaugusias moteris basomis kojomis, lyjant vasaros lietui? Manau, ne. O aš pamenu, kaip bėgdavos šviežiai išesfaltuotu keliu basomis, mažutėmis kojytėmis. Todėl norėčiau likti su dvejomis kasytėmis.

Pagaliau išmokau vairuoti. Pagaliau nebepamirštu praleisti pėsčiųjų, einančių per perėją. Nors neguodžia tai, tik dar vienu žingsniu suaugau... Pamilau Jį, tiksliau, vos nepradėjau kraustytis iš proto dėl jo. O tai tikrai spurtas link didelės aš. :s Damn, ir metai paskutiniai, kai žaisiu. Ir kuo nusipelniau tokių bausmių? Kvaila verkšlenti, bet man tai galima. Visiems kvailiams galima.

Mano veidą dengia veidrodiniai ir galva lyg iš po preso ištraukta. Kaltas naktinis filmas (ne porno, jei ką), kurį privalėjau baigti žiūrėti. Taigi, esmė- šiuolaikinis JAV jaunimas. Viena jauna mokytoja paaukoja savo šeimyninį gyvenimą vardan jaunuolių, išmoko juos būti dorais žmonėmis ir t.t. Visai patiko, užskaitau. O vėliau, atsigulus į lovą, nedavė ramybės galvojimas apie gimšiuką. Mąsčiau, kokią gi temą geriausia būtų pasirinkti. Kadangi su Ieva prigalvojom gan originalių, teks iš to sąrašiuko ką nors pakopint savo šventei. O kur gi dėsiuos, jei laikas niekieno neklauso...