Sumauta nuotaika. Kodėl? Nes šiandien penktadienis,o aš sėdžiu namie ir klausau Jos priekaištų dėl visko: dėl atnešto vandens temperatūros,dėl valandos mieste,dėl noro susitikti su draugais. Laukiu tetos lyg didžiausios išgelbėtojos iš karinės padėties namuose,nes žvėriškai noriu valgyti.
Labai šalta namuose,nejaučiu kojų pirštų. Treniruotėse nebuvau tris savaitės ir beveik pusė to-dėl Jos nuopelnų. Toks nerealiai stiprus noras apima paimti durų rankeną ir šauti tris kontrolinius šūvius...tiesiai sau į galvą. Deja,greitai teks eiti šertis gyvulių,kas vėl kažkam neįtiks.

Labai jau nebeįdomūs tos pastovios kalbos apie mirtį. "Taip,eik iš namų,o aš tada mirsiu","Krematoriumą pastatys tik kitąmet" ir panašiai. Aš nežinau,ką man daryti,kaip reaguoti į tai,nes tikrai nesu pratusi girdėti tokius žodžius. Žinoma,palaikysit mane paranojike,bet nebežinau,kam ką galiu išsipasakoti. Kadangi dabar mano draugai šventes švenčia,tai man labai linksma..namuose vienai ir tikrai su trankia muzika bei šokiais.

Anaiptol,gavau šiandien gan gerą pažymį už anglų kalbėjimą,nors net nesiruošiau. Žinoma,nudžiugino,bet trumpai. Labai nuliūdino kai kieno poelgis,ypač po vakarykščio pokalbio. Na,tikrai nesitikėjau,kad Tau taip nieko nereiškiu. Nemanyk,tikrai nepavydžiu,nes nėra ko,tačiau neverta taip daryti. Jei manęs nereikia,tai taip ir sakyk-juk nėra sunku tai padaryti. Nepyk,bet tikrai nebeatleisiu už tai...