Laikai mane idiote???

Taigi...nieko gero. Penktadienis,namūūūčiai,grožio miegelis su Murka bei daug daug arbatos. Atrodo,viskas super,bet jei tai nebūtų vienintelė savaitės diena,kada galiu negrįžti para namo ir nereikia aiškintis,kur esu. Tačiau Vikusia sėdi toje dėžutėje,vadinamoje namais. Gaila? Galbūt.

Nors pagaliau širdį ramina išpildytas vienas noras-sniegelis! Mielai atrodo tas baltas žemės apklotas,toks minkštas connectinimosi dalykas. Kur jau nesuartins žmonių,kai kažkas tave išmaudo ir būna šalta šalta. Šiaip,jei rimtai,pagaliau priartėjom žingsniu prie atostogų bei Kalėdų. Pagaliau galvoje vėl skamba tos specifinės kalėdinės dainos. Džiugu.

Ir pabaigai,mano vidinė būsena. Man nerūpi,kad net nežinau kelintą kartą išdūrei mane. Am...nesulaukiau nei kiek daugiau dėmesio,jokių pasikeitimų ar kažko kitokio. Ir žinai-man jau visiškai px! Nebetikiu nei vienu Tavo žodžiu,nes sakei,kad manęs reikia. Kai man kažko reikia,noriu tai bent kartą dienoje pamatyti ir paliesti,noriu kuo daugiau praleisti laiko kartu,o Tu elgiesi kitaip. Tik nebandyk visko mesti ant manęs-pati žinai,kad nors ir esu naivi,man reikėjo Tavęs. Būtasis laikas užvaldo visą mano pasaulį,pradedu gyventi ateitimi ir bėgti nuo visko. Nes skauda širdelę...

Strategija-elgtis taip,kaip elgiamasi su manimi.