Hmmm... Atostogos,paskirtos vien sportui ir poilsiui. Puiku,manyčiau. Nesusitinku su draugėmis,beveik niekur neinu pramogauti,neleidžiu laiko prie tos pragaro dėžės. Niekuomet nemaniau,kad taip galėčiau,tačiau po vasaros,atrodo,viskas įmanoma. Jaučiuosi visiškai tuščia,kaip kartoninė dėžė nuo naujo televizoriaus. Ir neklausk kodėl,nes negaliu atsakyti į klausimus apie savo vidinius 'reiškinius'.
Nebesišypsau. Tiksliau gal nėra kam šypsotis. Na gerai,jam nusišypsojau kartą,tačiau vien tik dėl to,kad prajuokino. Nėra noro šypsotis,nes juk bėgiojant aikštėj nelabai pasišypsosi,o miegant nekontroliuoju savęs. Neskaitant to,kad negaliu lankstyti dešinės rankos riešo galiu teigti,kad esu laiminga gaudama tokia didžiulę porciją sporto.
Kadangi esu žvaigždė tai pasipuikuosiu-padedu pusseserei išgyventi visą tą vargą,popierizmą ir susitaikymą su žmonėmis. Bandau pakeisti jos požiūrį į pasaulį ir visuomenę. Manau sekasi,tikrai stengiuosi padėti. Ir man net nesvarbu,kad ji bloga,juk aš-žmogus,aš-ne ji. Padedu kam reikia pagalbos,nes nesu blogas žmogus.
Kvaila,bet užėjo nenuvaldomas noras suvalgyti vaisių ar išgerti sulčių. Tačiau yra viena bėda-namuose nėra nieko panašaus. Tai vienas iš kai kieno simptonų,kurie man primena tą velnišką sapną po nelentų žvaigždučių skaičiavimo. :D Oh,geriau net nebetęsiu toliau,kam reikia-tas žino.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą