Atrodo toks nekaltas tas krepšinis,bet... Lūžęs krūtinkaulis nežada nieko gero iš to sporto. Oh,dėl aistros viską galiu :) Skausmas nepakeliamas,neleidžia ramiai miegoti. Per tai net prisigalvojo mano kvaila galva visokių nesąmonių,bet apie tai vėliau. Tai vat,tikriausiai grįžta draugas trumpam :) Puiku,eisim vėl apsipirkti saldainių :D Praleistos pamokos netrukdys metų tėkmei,o puikiai praleistas laikas finansuos auklėtojos priekaištus.

Ėjau šįvakar pasivaikščioti po kapines ir priėjau partizanų kapus. Susidomėjau. Žvakės apšvietė užrašus ant paminklų,kurios su baime ir smalsumu skaičiau. 1944-1954 metai,Lietuva. Įsijungė nevaržoma vaizduotė ir panėrė į baisią istoriją. Tuomet dėl skausmo patikėjau,jog esu patriotė lietuvė,kurią mirtinai sumušė rusų kariai,o aš-nuo kūno senai atsiskyrusi dvaselė,vaikštanti po amžinos ramybės namus. Jaučiau tą didelį skausmą,veriantį ir stingdantį šaltį bei vaško kvapą. Manęs niekas nematė,ir tai,'žvaigždei',nepatiko. Bet netrukus išėjau iš ten ir viskas pranyko lyg būčiau sapnavusi baisiausią košmarą.

Pamanysi,jog esu trenkta paranojikė ar net maniakė,bet taip veikia didelio vaiko vaizduotė. :) O man nusispjaut. :p greičiau negu greitai į mokyklą,reikia nusiteikti tam,o laiko nėra. Atostogos,paskirtos vien sportui ir poilsiui nepadėjo nepamiršti mokyklos. Ta savaitė taip greitai prabėgo...