Rytas. Nuo jo priklauso visos dienos nuotaikos,įvykiai. O ji... Nuo pačio ryto pradeda savo reidą. Nesuprantu,čia aš ką blogai darau ar tikrai jai manęs nereikia? Tokiu atveju reikia svarstyti paprastą dalyką: Kur dėtis? Pas tėvą negaliu,nes ten dar du maži vaikai. Draugai? Manau jiems per sunki našta tam. Baba? Vat nebent. Tikriausiai skamba žiauriai kvailai,bet jei taip ir toliau tęsis,tikrai teks dingti. Šuo metu esu visiškai nusiteikusi ir pasiruošusi tam. Vis tiek,neturiu ko prarasti. Visa,ką turėjau brangiausio nebėra. Tad dėl ko čia būti? Ji neką geresnė už jos motiną,kuri prieš du metus...

Sunku,bet reikia linksmai. Ką gi pasakius... Am...mano šortai 'dūžo' :) Gaila. Taip gerai tarnavo 'žaliukų' šortai,su kuriais kadaise sportavau ir/ar miegojau. Marškinėliai jau seniausiai panaudoti pagal nepaskirtį. Žiauru. :D