Net nebežinau kelinta šiandien diena,kelintą žinutę čia rašau ir kiek laiko tam praleidžiu. Sakysi kvaila,ir tai bus teisinga. Ale savaitgalis... Žinau tik tiek ir to užtenka.

Už muzikos kontrolinį gavau stiprų devintuką. Atgavus sąsiuvinį perskaičiau tą eilėraštį. Sakysi,kad aš drąsi taip vadindama tas savas kelias eiliuotas eilutes eilėraščiu. Bet pripažinsiu,drąsos turiu pakankamai. Na ne tiek,kad išrėžčiau žmogui į akis ką manau,bet kad tuos žodžius pavadinčiau eilėraščio pradžia,užtenka. Gal kada pademonstruosiu kaip nereikia rašyti :D

Kvailas klausimas,bet ar galiu pykti? Ar galiu nors truputį įsižeisti? O iš viso ar tai kam nors rūpi? Atsižvelgiant į visą tai galiu drąsiai teigti,kad tikrai ne. Nepatinka man tas pasidalijimas į skirtingas barikadas ir smerkiantys žvilgsniukai,kurie perveria kaskart ką ne taip padarius. Ar tikrai taip stipriai peržengiau ribą? Stengiuosi būti gera,bet tai niekam nerūpi. Ir puiku. Paskutiniai metai kartu ir pasiskirstom į idiotiškas grupuotes. O gal dėl to kalta mano trauma? Žodžiu,neturiu į tai atsakymo ir dėl to jaučiuosi kaip didžiausia idiotė.

Baigsiu linksma nata. Tai vat,šuo mane gyvą baigia suėst. :D Kanda belenkur ir net nesureaguoja kai savo smailiais pieniniais dantukais praduria mano odą. :D Bet uztad leidžia pamiegot ant savo vilnonio kailio. Rytais purvina įšoka į lovą ir pažadina nuprausdama veidą ir įkąsdama į lūpą. :D Smagu. :)

Turiu lėkti gaudyti sumažinto tipo meškos,nes kažkur jau nulėkė,tad baigiu tas rašliavas. :)