Oh,kiek daug įvyko per tiek veltui praėjusio laiko. Pasikeitė elgsena,subjaurėjau. Ta kvaila trauma jau 2 mėnesius ir savaitę neleidžia žaisti. Dingo žiburėliai akyse. Pasidariau žiauriai bjauri,nors negaliu paaiškinti kodėl.
Manau pradėsiu nuo kašės. Miesto turnyre nusitraukiau kojos raiščius,tad visą vasarą turėjau gražaus laiko apmąstymams. Suprasčiau jei būčiau turėjusi visus patogumu,bet ne... Čia nėra nei vandens,nei kanalizacijos. Bet nesvarbu,svarbiausia kad išgyvenau. Dabar kankinuosi negalėdama žaisti. Aistra. Ta aistra ir adrenalinas užlieja kūną,net nesvarbu,kad kakta teka prakaitas. Noriu žaisti. Įdėti :D O turiu sėdėti namuose,nes net negaliu pašokti.
Radau šiek tiek drąsos pasipriešinti seniems skriaudikams,kad daugiau nebedrąskytų širdies likučių ir gyvenimo. sunku ryžtis tam,bet taip jau inerciškai įvyksta. Nebebijau. Ir gerai. Nors aš tik kiškis drąsia širdele. :)
Mokykloje naujovės. Pasikeitė beveik visi mokytojai. Žinoma,geriausieji išliko,bet vistiek galėjo nesikeist :D šiaip sunkoka,spaudžia mokytis ir ruoštis mokslo metų finalui-egzaminams. Gąsdina visi,kad neleis perlaikyti,ale tipo įbaugins mus :D Kai kas išsigando,kai kas ignoruoja. Na nesvarbu,nors ir galima sudaryti dvi skirtingas barikadas dėl to. Tai vat,šiemet teks pasispausti. Nors už tą lietuvių nesąmonę gavau 6,galima teigti,kad egzus išlaikysiu.
Pykčiai. Kažkokia nesąmonė,chaosas. Gerai,kad viskas išsisprandė. Nemėgstu pyktis,lievas mano požiūris į tai. Kartais prieinu išvadą,kad reikia keistis,tik kad nelabai pavyksta. Juk nevaldau savęs. :)
Na ką,ryt banali diena: Žaliukų kalykla,namai. Tie patys nd. Nebesveikas skausmas staigiai perveriantis pamokose pradeda nervinti. Vyriškas laikymąsis nepradėjus rėkti ir nepalūžus. Normaliai,ar ne? Jaučiu,kad negerai man su ta koja. Who caress?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą