Užpuolė keisti sapnai. sapnuoju draugų kančias,mirtį ir kad aš nieko negaliu padaryti. Net ir šios nakties sapnas buvo žiaurus. Tai priverčia mąstyti kas svarbu. Tuomet buvau gaujo vadeiva ir ėjome aiškintis su priešais. Tiksliau ėjau atkeršyti už draugų ir šeimos nužudymus. Buvom ginkluoti iki dantų,bet tai nepadėjo. Dar dabar matau kaip sapne,viena iš mano draugų priešai negyvai sudaužo. Ir pamenu,kaip likome dviese: aš ir mano didžiausia priešė. Stovim,mums už nugarų draugų kūnai,kraujo upeliai. Žiūrim viena kitai į akis. Rankoje turiu revolverį su vienu šoviniu. Ir galvoju ką daryt: ar ją nušaut ir atkeršyt už visa tai,ar pačiai nusišaut. Klausimas,vertas milijono. Ar verta nušauti ją ir pajautus trumpalaikį saldų keršto skonį? Reikia pagalvoti ir apie ateitį... Ar galėsiu gyventi be draugų ir šeimos,visiškai viena,žinodama,kad galbūt kažką galėjau padaryti? Tai gal visgi verta nusišauti? Tai būtų kaip ir pralaimėjimas... Ir kaip gerai,kad tuo momentu atsikėliau. Nors tas klausimas kankina iki dabar.

Buvom užvaževę pas tokią močiutę pažiūrėti namo ir žemės lopinėlio,kuriuos ji nori parduoti. Pamačiau labai gražią margą katytę,gulinčią ant saulutės. Žinoma,priėjau paglostyti ir pamačiau,kad ji neturi pusės galinės kojytės. Maniau,kad gal gimė tokia,bet toji močiutė papasakojo visą istoriją. Vieną šaltą,tiesiog labai šaltą,žiemos dieną,tą katytę pasigavo kaimynas. Neaišku dėl kokių priežasčių. Jis ją paėmė,pasidėjo ant kelmo,pasiėmė kirvį ir nukirtęs kojytę numetė ją. Toji iš paskutiniųjų jėgų paršliaužė namo,pas močiutę. Atidariusi duris,senolė pamatė vargšę išsekusią katytę kraujo baloje ir paėmusi ją ant rankų parnešė namo. Aplink buvo baltas sniego patalas,tik tuomet jau su raudono kraujo keliu... Tai labai suėmė už širdies. Jei galėčiau,aš jam taip pat padaryčiau. Kaip galima skriausti mažą nekaltą ir bejėgį padarėlį,kuris tik vaikštinėja ir gaudo peles? Niekaip nesuprantu. Nedaeina man. Tikriausiai,kad aš ne iš šio pasaulio,nes nesuprantu tokių dalykų...

Nebežinau ką man reikia daryti. Tiksliau nesuprantu. Jei darau savaip-negerai,jei kaip kiti nori-irgi negerai. Tai,po velnių,ką man daryti? Negaliu prisitaikyti prie kiekvieno ir kas minutę elgtis kitaip. Klausiu ką daryt,atsako "ką nori". O kai taip darau,prasideda pykčiai ir įvairios nesąmonės. Čiuju per daug laiko praleidau... Gerai,jei nori kalės-ją ir gausi.:)