Paprasta saulėta diena su mielais žmonėmis ir nuostabiomis nuotaikomis. Nuostabūs įspūdžiai ir dar geresnis žaidimas. Nuostabi auklėtoja,nuostabūs pažymiai. Nuostabiausios pamokos ir nuostabiausias laikas jose. Tiesiog auksiniai santykiai... Jetau,ir ką bandau apgauti... Viskas griūva. Vis dar nieko nesuprantu. Oras bjaurus,negaliu net pirmą kartą išsimaudyti. Tieji žmonės...nei kiek jie nemieli. Tiesiog aplink vyrauja vien brutualumas,smurtas ir prievarta. Na ir kokios gi gali būti nuotaikos,kai aplink visi mąsto kaip reiks išgyventi? Am,žaidimas tiesiog nuostabus. Riešą skaudą belenkaip,kojas traukia. Ką žinau,totali trauma. Auklėtoja...Ji jau spėjo man atskaityti moralą už beveik nieką. Sutinku,uždegiau degtuką benzino statinėje. Nx man reikia tų pykčių baigiantis mokslo metams? O gi visiškai nereikia. Tad geriau truputį patylėsiu. Dėl pažymių tai ji sugebėjo numušti balą vienu,lyginant su pirmu pusmečiu. Bet nesvarbu,viskas gerai. Pamokos tai tiesiog vau... Vos spėji atsisėst į savo vietą,o jau reikia išeiti. Tiesa,apie santykius. Kaip ir minėjau,vyksta visiška painiava. Nepatinka man netvarka. Visi kažkokie 'grupuoti',vaikšto poromis ar po tris. Ir tai kažkaip kvailai atrodo. Pradeda užknisti tos nesąmonės,tie įsivaizduojami dalykai ir šiaip visi neigiami dalykai. Kas darosi visiems??? Gi ne pilnatis. Sunku būti pochuiste. O ką daugiau darysiu...Nieko.