Tai vat:) Buvo super. Prieš pirmas varžybas šiaušėsi oda,pamačius tuos mažus berniūūkus,prieš kurios žaisim. Bet kai tik pradėjom apsidairiau ir pamačiau daugybę žmonių aplink mus,rėkiamčius: "Merginos,pavarykit!!!". Vau. Ir tai padėjo įkristi keliems kiauriems tritaškiams ir gerai apstumdyti berniukus. Neįtikėtina. Gavome visas varžybas ant labai nedaug taškų,pvz 1 ar 2,o ėjome pakėlusios galvas aukštai kaip nugalėtojos,nes mes buvom vienintelės ir geriausios. G.I.V. 29 4ever!!!!!! :DDD

Po pirmų varžybų,kai pergalę jau laikėme savo rankose ir ji išslydo,mane pagavo azartas. Ir jei būtų nepagavęs,būtų buvę žiauru. Apstumdžiau visus kaip tankas :D O jie verkšleno,kad juos mušėm,neskaitant to,kad jie mums laužė nagus ir trankė į tuos "mygtukus".:D Koks geras jausmas,kai kūną užlieja jėgos ir noras,venomis teka adrenalinas. Visa aplink pranyksta,rodos lyg būčiau viena su savo komanda ir daugiau nieko aplinkui.

Kai viskas baigėsi,prapliupo lietus ir atšaldė mus. Panaikino mūsų pyktį teisėjui ir tiems bernams,kurie nebesveikai stumdėsi. Nuplovė visa,kas nedavė ramybės. Žinoma,buvo be proto šalta ir panašiai,bet... Buvo gera. Visi žiūrėjo į mus,kaip į kokias įžimybes. O bral :D Toks vaizdas,kad niekas nėra matę panų su kašės aprangom :DDD


Baigiant apie krepšinį,tai tenka kurį laiką pagyvent vienai. Visai atpratau. Net nebeprisimenu kaip reikia tai daryti. Na bet nieko,laiko dar yra,spėsiu prisimint :P Pradėjau keistis. Tik nežinau į kurią pusę: Gerąją ar blogąją. Čia jau ne man spręst,nes man px. Subjaurėjau. Pasidariau tokia labai bjauri. Man net pačiai darosi baisu. Neberūpi man kas kam yra. Na gerai,gal truputį,bet tikrai mažiau nei ankščiau. Tai tikriausiai,kad kažkam tai išeis tik į naudą. Gi kažkas prašė,tai kodėl gi ne? Pirmyn,tankistai:DDD