Šiandien buvo projektų gynimas. Ir taip netikėtai gavom po 10 :) vau... Atrodė toks neįgyvendinamas dalykas,o padarėm tiesiog super. Ir gerai. Tai labai pakėlė nuotaiką. Dar poto draugytės kieme 'padarėm' bernus per pusę >:) ta prasme jie dvigubai gavo. Nors buvo visai linksma. Ypač kai Ieva buvo nemiegojus ir 'stumė' iš tų bernų.:D Jie tokie tolerasniški ir geri. Mums "nusileido" :D Mažūūčiai :D Įdomu kas ten kam nusileidinėjo.
Paskambinau tėvui. Žinoma,pamelavai,kad noriu pašnekėt apie kašę. Tenorėjau pamatyt mažylę prieš svarią dieną. Pamačiau. Pradėsiu nuo pradžių. Ėjau link jų namo ir mažylė mane pamačiusi pradėjo bėgti link manęs. Pagavau ją savo glėbyje. Taip šveniai,bet stipriai apkabinau. Pakėliau ją lyg dangaus ir ji man davė bučkį į skruostuką. Nuleidau ją žemyn. Ji savo maža rankute paėmė mano didžiulę leteną ir stipriai suspaudė,lyg bijodama ko. Tuomet prabilo tėvas. Kaip visada nepasakė nieko gero. Kol kalbėjom,mažylės rankutę išplėšė iš manosios ir nunešę ją į mašiną,uždarė. Mačiau kaip ji gailiai žiūrėjo pro langą ir mano širdis plyšo. Maniau,kad mirsiu,matydama jos akutes,stebinčias mane. Pro langą spoksojo toji moteris. Tiksliau akilai mane sekė,kad tik tėvas man neduotų ko vertingo. Aš ir neimčiau,bet ne tame esmė. Po kelių minučių pokalbio man teko išeiti. Einant mačiau jos akeles. Skaudu. Džiaugiuosi,kad ją pamačiau. Bet širdelė verkia... Myliu ją,kaip dar nieko nemylėjau. O su ja būti negaliu...
Stojant prieš rytojaus teismą šiek tiek darosi baisu. Būsiu beveik viena tarp svetimų žmonių. Visi/visos užsiėmę. Nieko :) Aš kaip nors. Kaip tuomet,prieš dvejus metus,nieko nebijojau,nes degiau noru žaisti. Ryt pasistengsiu rasti nors dalį to,ko troškau tuomet.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą