Vau... Šito nesitikėjau. Nustebino bliam.:) Pasijaučiau kaip kažkam svarbus žmogelis. Netgi tos kelios minutės buvo kupinos laimės,džiaugsmo ir gėrio,nesvarbu kad kaip visada nusišnekėjau. Buvo gera. Išties tebėra gera. Nors kažkodėl labai skauda širdelę... Teks palikti daug prisiminimų ir pradėti naują gyvenimą su naujais žiūrovais,nauju teatru ir naujomis scenomis,kuriose vaidinsiu. Kvaila. Taip norėčiau išsiverkti kuriai nors iš jų ant peties,bet negaliu... Uolos neverkia.:) Žinau,per daug drąsu ir kvaila save lyginti su uola,bet tai būtų geriausia dabar man.

Ir visgi tuos marškinėlius ryt panaudosiu pagal paskirtį. Atsistosiu prie kliošės ir pasidemostruosiu >:) Turėtų būti linksma.:) Dahhh...Aš niekšė. Skriaudžiu ir kenkiu aplinkiniams. ypač brangiems žmonėms. Dažniausiai dėl to pati labiausiai nukenčiu,net negaliu skriaust kitų. Dar kyla klausimas kodėl? Neatsakysiu...