Pradedu nebesuprasti kitų. Retkarčiais net savęs. Atsibodo apsimetinėti,kad viskas gerai ir kad sutinku su kitų nuomonėmis. Atibodo nuolaidžiauti ir sutikti su netiesa. Nekenčiu netiesos. Bet koks kam skirtumas,juk aš neteisi ir išvis dėl visko kalta.:)

Maniau,kad tik kliošė gali būti tokia žiauri,bet klydau. Geriau plačiau čia nepasakosiu,turiu asmeniniu priežasčių. Bet pažiūrėjus į viską susidaro vaizdas,kad viso priežastis esu aš,nesvarbu kas tai bebūtų. Ir tai jau pradeda knisti. Nesu ant tiek negera,kad prisiimčiau tiek nuopelnų,tad ačiū-už savus darbus ir taip negerai jaučiuosi,nebūtina primest dar ir kitų.

Jaučiuoi žiauriai pavargusi. Kažkaip visiškai be jėgų. Juk tokia lengva diena buvo mokykloje,o jaučiuosi kaip po gero kroso :D Net negaliu pajudėti. Norisi,kad kas nuneštų į lovą ir padarytų tokį gerą gerą masažą... Bet tai tik telieka noru :P Kaip gaila,kad be norų neapseinu...