Jau antradienis...Laikas taip greitai bėga,nespėju net susivokti. Vieną diena,atrodo,šventi savo gimtadienį,kitą-jau matiekos patikra.:) Velnias,tikiuosi ją išlaikysiu... Tai vat,gyvenu,galim sakyti,gerai,laukiu mažučio broliuko ar sesutės. Omg,ir vėl nešiosiu ant rankų mažą pyplių,pašiauštais plaukais.:D aj,ir dar "dainuojantį" savos kūrybos dainas savo kalba visu garsu :D Prižadu,mylėsiu ir rūpinsiuos kiek tik galėsiu tuo mažyliu/mažyle. Juk mažas vaikelis nekuo nekaltas dėl tėvų elgesio,gal netgi klaidų. Jis/Ji nekaltas,kad atsirado nemeilėje. Tai tik bejėgis mažas žmogeliukas,kuriam reikia meilės ir rūpesčio.

Norėčiau kreiptis į vieną žmogų,savo tėvą. Neturiu iš tavęs žinių jau gerus 3 mėnesius. Per mano gimtadienį sugebėjai teparašyt banalų sms. Nereikalauju dovanų. Man jų netgi nereikia. Geriau tuos pinigus,skirtus manajai dovanai investuok į naujo vaikelio gyvenimo pradžią,bent bus nauda.:) Išties gerbiu tave tik dėl trijų dalykų: 1.Kad padovanojai man sesę; 2. Kad sugebi ja rūpintis ir mylėti kaip aš to nesulaukiau iš tavęs; 3. Padovanosi man dar vieną mažą žmogeliuką. Tikiuosi jis/ji sulauks iš tavęs tikrosios tėviškos meilės,švelnuomo ir rūpesčio,nesvarbu,kad buvo pradėtas nemeilėje. Neprašau tavęs,kad mylėtum mane. Jau per vėlu. Bet nuoširdžiai prašau,kad pasirūpintum tais dviem mažais vaikučiais,kad ir kas benutiktų.:) Žinau,kad tu asilas,bet tikiu tavimi. Todėl tikiuosi nesugriausi to tikėjimo. Dabar mano skruostai rieda ašaros,taip pat kaip ir prieš gerus 3 metus. Tada verkiau,nes maniau,kad nebeskirsi man laiko ir panašiai. Dabar verkiu,nes bijau,kad nelauki to vaikučio. Pagal visus pasaulio požiūrius tai man neturėtų rūpet,bet...Rūpi.