Toji lauktoji diena ir...nieko. Ne to tikėjausi. Miau. Ryte atrodė viskas idealu,bet vėliau...Nieko ypatingo. Tikėjausi,kad lėksiu kažkur ir pan,o išėjo... Nesakau,labai patiko pabūt parke ir paklausyt gamtos garsų,bet norėjau šėlti kaip niekad. Na bet tai jau nebe svarbu. Viskas grįžo į senas vėžias,tikriausiai kito gimtadienio nelauksiu:)


Visą reikalą kaip visada suknisau aš. Mane kažkas paveikė ir buvau žiauriai bjauri. Todėl prasidėjo piktumai. Bliam,kaip gaila,kad aš ne pochuiste. Dėl to graušiuos visą naktį,gerklėj stovi tas gumulas... Ir nieko negaliu pakeisti. Esu tik žmogus,kuris nori bent vieną dieną pasilinksminti su žmonėmis,kuriuos myli :) O dabar jaučiuosi tragiškai,neskaitant to,kad šiandien mano diena. Tikriausiai jos nenusipelniau...

Buvau žiauri kaip niekada. Gal mane paveikė jos šaltumas? Atsakymą į tai žino tik vienas Dievas :) Kai pagalvoju apie tai,mano veidą papuošia kvaila šypsenėlė. Negaliu pasakyti kodėl,tikriausiai tiesiog ima juokas iš savęs. Tokia dx,kuri susimovė net per savo gimšių! Ir? Pirmyn,sušukite visi tai garsiai choru! Juk esu negeras žmogus,"žiaurastė" ir t.t....