Visgi visiškai priartėjo toji lauktoji diena. Nežinau kodėl taip jos laukiu,gal vis dar esu naivus vaikas? :) Na bet tai nesvarbu,svarbiausia kad tai bus ryt. Niekam nepaslaptis,kad žiauriai mėgstu dėmesį,tad ryt visas dėmesys bus skirtas man. O vaikyti,bus jėga!:D Tik tikiuosi nesulaukt dėmesio iš kliošytės. Jei ji pradės plot,tai aš jai nepavydžiu.

Vat,šiandien teko pabendrauti su labai mielais latviukais. Teko šiek tiek pabūti jiems gidėmis (berniukai kažkodėl tam nepasirašė) ir tai sekėsi nuostabiai. Kaip visada kliošė mums nieko nepasakė,tik nueidama pridūrė,kad pačios susitvarkysim. Taip ir buvo. O jie nors ir visai mažiukai,bet labai fainučiai. Daug bendravom,primokėm keiksmažodžių (tebūnie tai telieka paslaptyje),šiaip padurniavom. Truputi buvo gaila,kai teko jiems atsisveikinant mojuoti. Tai niekis,vieno iš jų turiu skype niką >:) Tik nepagavau kodėl jie prašinėjo mūsų numerių ir skype nikų :D


Pasigailėjau metusi šokius. Žinoma,mečiau dėl svarios priežasties,bet...ech,norėčiau ten grįžti. Tas nelemtas ūgis neleido man šokti. O šokau tikrai gerai. Vien jau ką sako,kad padarydavau virvutę ir beveik špagatą :) O patiko pirmais metais šokti apsirengus visiškai baltai nuo galvos iki kojų,t.y. nuo balto banto ant kuodo iki baltų češkių ir kojinių. Ką jau kalbėti apie permatomus baltus sijonukus ir baltus apatinius. Per Kalėdų koncertą dar ir užsirišdavom sidabrinius blizgučius ant kaklo. Buvo nuostabu. Tuomet šokdavom kaip viena,vienu metu nueidavo kūnu tas baimės šaltis ir užliedavo šiluma. Dar tas paskutinis hip hop'o šokis... Velnias,buvo gera. Lankiau ketveris metus ir viską mečiau dėl...kašės. Na kur gi man daugiau dėtis su tokiu ūgiu?