Jaučiuosi klaikiai. Nežinau kodėl,nuoširdžiai sakau. Per didelius principus išsiūgdžiau,reikia ramintis. Visgi tas pasikeitimas turi ir minusų. Iš pradžių maniau,kad viskas tik į gerą,bet...juk visi klystame. Tiesiog klysti žmogiška.

Tai ką tik supratau,susitikusi su senomis "best'utėmis". Kokia buvau kvaila,kad su jomis leisdavau savo laiką. Sutinku,tuomet buvo linksma ir faina visas dienas tryntis prie laiptinės ir gliaudant saulėgrąžas apkalbinėti žmones. Pamenu kai priekaištaudavot dėl mano stiliaus. Aišku,dar ir tebepriekaištaujat,bet tai man neberūpi. Neįsivaizduoju kaip galėjau būti tokia kaip jos. Negaliu. Kokios jos draugės,jei viena ant kitos varo? Nesuprantu.

Nemalonu ir dėl tų nesąmonių su Aukseliu. Ej,aš tikrai nenoriu pyktis ar panašiai. Jei nenori-nesakyk,tuomet aš patylėsiu:) Va,netgi sugebėjau nusišypsoti. Patikėk,man tikrai nelengva ir nenoriu tavęs prarasti. Esu tik paprastas žmogus,kuris nori išsiskirti iš visos pilkos masės. Na ir ką man padaryt,jei jau tokia esu? Tokia dėmelio trokštanti nevykėlė,melagė ir ku*va :) Ne,nebijau tų žodžių-jais jau ne kartą buvau išvadinta. Nesakau,kad tu tokia mane laikai. Kalbu bendrai.

Negera ir dėl ateities. Vėl nemalonumai su ja. Atrodo mus skiria 100 km atstumas,o tu vistiek sugebi neigiamai mane paveikti. Užmuši savo visiškai nekoordinaliais veiksmais. Jie kvaili. Sorry,bet net aš taip nesugalvočiau :D juokas ima belenkaip. Na lyg tu suaugusi moteris,o elgiesi kaip antrokė. Jooo... Gal kada suaugsi. Na nelinkiu tau nieko blogo,bet manau,kažkas nutiks negero tau. Visgi bumerangas grįžta atgal.

Žiauriausias bus rytojus ir jo laukimas. Keista,tai niekuo neįpatinga diena,bet iš dalies... Na skambinau tėčiui ir jis sakė man ryt paskambins. Tuo metu jis buvo "lengvai" įkalęs. Įdomu,ar ryt prisiminsi kad išvis tau skambinau :) Dar bijau ir nelaukiu to kasdieninio teismo kašės aikštelėje. Žinau,tai jau kenčiu trejus metus,bet kažkodėl dabar tai sunkiausia. Visgi nebežinau kas esu: toji gera mergaitė ar visiška beprotė?