Nežinau kodėl,bet nenoriu,kad jis išvažiuotų... Liko vos valanda iki to ir mes net nežinom ką veikt. Atrodo norim tiek daug padaryt,bet... Laikas spaudžia mus,galimybės ne viską leidžia. Velniai rautų,argi užtenka 6 dienų įvykdyti tai,ko nedarei pusmetį? Žinau. Kvailas retorinis klausimas. Planavom tiek daug nuveikt... Mes dar net nepadarėm bendros foto...

Rašau tai kai Tu apie tai net nepagalvoji :) Nepyk,kad nesakiau. Kai tai skaitysi (manau,kad skaitysi :D) jau būsim toli vienas nuo kito. Noriu pasakyt,kad man be proto buvo gera su tavimi būti tas dienas :) Visgi mes tikrai ideali pora gyvenimui bendrame bute :D Kada nors tai tikrai įgyvendinsim :) Laukiu vasaros. Tada tikrai eisim ten,kur nespėjom ;) (į impulsą :D ). "Yes,totaly alone!" :D primink,kiek kartų ši frazė nuskambėjo? :D "tu turėsi tai suvalgyti.Padėsiu trumpam į tualetą" :D Pripažink,tai buvo viso to vinis :D Dar kartosim balkoną ;)

Kaip negerai jaučiuosi kai išduoda artimiausias žmogus pasaulyje... Ledinę širdį nebesveikai skauda,atrodo kad ji padalyta pusiau. Niekad nemaniau,kad taip gali atsitikti man. Tikėjau,kad po visų blogų dalykų seks geri ir gražūs,bet klydau... Ech,jau per daug pažinau tą tikrajį gyvenimą,jau suaugau. Neturėjau vaikystės. Ir kas dėl to kaltas? Įdomus klausimas. Koks skirtumas,dėl to nieko nekaltinu,tačiau nebūtina dar labiau mane grūdint... Net nežinau ką man daryt,po truputį patampu emo. Dar betrūko,kad žaločiau save. Gerai,kad yra žmogelių,kurie viską žino ir palaiko :) Eina na... Jei ne gyvenimo tikslas ar keli žmogučiai tikrai nebevaikščiočiau šia žeme :) Neturiu tam tikslo. Pasaulio gi nepakeisiu... Dabar laukiu jos skambučio,o širdis verkia... Vos sulaikau ašaras,kad nepalūžčiau. Gaila,kad turiu būti stipri dėl kitų...

Tau...:)

Skiriu Tau šią rašliavą,nes be tavęs nebeįsivaizduoju savo gyvenimo :) Tu žinai apie mane daugiau,nei aš. Tu mane supranti net kai aš nesuprantu savęs... Tu žinai kaip man pakelti nuotaiką,taip pat žinai pravardę,kurią dievinu :) Negaila Tau nei laiko,nei jėgų,žinau,kad Tau negaila man nieko :) Už tai Tave be proto gerbiu. Nekartosiu,kad myliu,nemėgstu švaistytis tokias gražiais žodžiais,Tu pati žinai apie tai :) Myliu Tave tokią,kokia esi... Nerūpi man kaip Tu atrodai,jei dėl to kompleksuoji,žinai,kad esi mano Aukselis :) Žinai,kai man sunku ir paprotini mane prieš darant lemtingus sprendimus :)

Sorry,kad nesu tikra draugė... Patikėk,stengiuosi. Turėjau tada būti su tavimi,to sau negaliu atleist. Sorry,kad esu įkiri,šiurkšti,negera ir t.t.... Tai galėčiau tęsti visą naktį. Nepyk,jei ką padarysiu ne taip. Prižadu,stengsiuos visada klausyti tavęs.

Prisimink visiems laikams:"jei Tu-tai ir aš"!!! Neblefuoju,patikėk manim :P

Laukimas mane žudo. Kai žinau,kad jį greitai pamatysiu po tiek daug laiko nesitveriu savam kaily. Bliot,gi jis mano geriausiais draugas :D Niekad nemaniau,kad bus taip sunku be jo,be balkono,vakarinių pokalbių jame... Joo...pagaliau grįžta.

Su klioše sekasi normaliai,ignoruoju ją :D Ne nu,būtinai jai reikėjo mane palaužt... Vos nepatavau emo. Gerai,kad atsirado kas palaiko. Maniau,kad pasaulyje dar yra teisybės,bet,manau,klydau. Tai parodys tik laikas. Nebebūsiu gera,paklusni mergaitė. Paklausysiu tik tų,kurios myliu ir gerbiu. Dahh...tokių žmonių viso labo vos keli. Nu ir gerai,svarbiausia,kad juos vertinu.:)

Už lango šviečia saulė,baltas sniegas blizga lyg sidabras,bėgioja kažkur skubantys žmonės,o man liūdna... Nebuvau ten kai manęs reikėjo. Noriu būt tuo,ko niekad nesu turėjusi ar patyrusi. Tarp kitko prisiminus senus laikus,nebenoriu būt tokia kaip ankščiau. Noriu būti savimi,bet negaliu. Lievas tas gyvenimas,atsibodo gyvent....

Baigiu išprotėti namuose... Nėra jėgų kur nors eiti,tad tenka sėdėti namuose. Žiauru... Namie turėsiu sėdėt dar visą rytojų,neskaitant ėjimo į treniruotę ir pas daktarus. Tai mane žudo... Dar pirmą pamoką mokykloje turėsiu matyt jos veidą. Tai jau daugiau nei žiauru :X Nebegaliu būti jai mandagi ir gera,teks pasidaryt tikrai laukine,tokia kokios ji nori >:) Sunku kovoti su vėjo malūnais,užjaučiu Don Kichotą :DDD Koks vis dėl to sunkus gyvenimas kai tau 15... :D

Kokia nuvalkiota šventė Valentino diena:) visi raudonai apsiklijavę vaikšto susikabinę už rankučių,bučiuojasi ir krizena kaip išprotėję. Ir taip kasmet... Niekas nesistengia sugalvot kažko naujo... Kalbant apie mane tai vakarykščią diena skandinau alkoholyje :D asmeniškai man buvo labai linksma :) Vien jau prisiminus tą pusvalandį tualete kai negalėjome išeiti,paima juokas :D bliam...buvo linksma :D sutikčiau pakartoti :)

Sužinojau,kad jis niekšas :) Ir,tiesa pasakius,nenustebau :) To ir tikėjausi. Koks skirtumas,man vistiek nelemta susidėti su kuo nors :D O tai manęs visai negąsdina,juk toks gyvenimas :)

Nebesveikai laukiu kol grįš jis :) jau susitariau,kad kokias pora dienų neisiu į mokyklą,kad galėtume padurnuot ir pabūt ten... :)

Mhm...Sekmadienis. Neseniai grįžau namo. Ne,deja niekur nebuvau su draugais ar šeima,buvau varžybose :) Bliam,šiandien sužaidžiau rezultatyviausias savo varžybas mkl'e :) negaliu tuo patikėti :D džiaugsmas nesitveria manam kaily,noriu ir vėl žaisti :)


Sunku kai išduoda artimiausi žmonės...Tiesą sakant nenoriu apie tai kalbėt. Prisiminus vasarą pasidaro graudu. Visiems atrodo,kad jų gyvenimai sunkūs kai negauna norimų daiktų ar paslaugų,bet jie net nepagalvoja kaip miela kai patys artimiausi žmonės išvaro iš namų,neleidžia susitikti su vienu iš mylimiausių žmogelių pasaulį ar šiaip kenkia. Suaugau per anksti,pradėjau labiau vertinti moralinius nei materialius dalykus. Manau,išsiskiriu iš kitų...

Tomyti,ar primena tau ką nors tai? :DDD

Šeštadienis,po 13 valandos...Muzika užpildė mano kambarį. Laukiu nesulaukiu,kol tu grįši... Pasiilgau nebesveikai :) Lėksim į tą vietą,kur praleidom geriausias valandas kartu ir ten niekad nepabosdavo :) ar lietus,ar sniegas-mes vistiek ten :) Vien gavus sms žinojom kur ir už kiek laiko turim būt :D Ej,man trūksta tavęs :(

Su klioše nešneku ir net nesisveikinu. Negaliu net nusišypsoti jai... Vadinasi ir nereikia >:) Nėr čia ko šypsotis tai,kuri šmeižia tave kitiems žmonėms,kad nesisektų... Tik nežinau kaip bus su kelione į Ventsilį :x ji mane visą laiką stebės ir kankins. Nors...dėl karvučių,berniukų latviukų ir geros chebros verta aukotis :D Pakentėsiu,pabūsiu atpirkomo ožys iki kol trūks man kantrybė :D




Tai mano širdis :D

life sucks...

Na ką,kaip ir sakiau taip ir buvo,teko kovoti dėl savo vietos ir nuomonės.Ble...nepasiekiau ko norėjau,tiesiog trenkiau durimis ir išėjau. Negaliu kalbėt su žmogumi,kuris nepaiso kitų nuomonės ir rėkia savo. Tiesa sakant vos nepalūžau. Kilo mintys žudytis,bet išgelbėjo draugė. Nors visgi padariau dvi klaidas,kurių gailiuosi ir stengsiuos nekartot :P Ką gi,bijau rytojaus kaip kiškis vilko,nežinau kas bus. Gal netgi susipažinsiu su direktoriu ar pavaduotojomis? :D To tikrai nenoreciau :x Fuck,reikia kažką daryt... Gal kas turit pasiūlymų? :D

am...

Ką gi,ryt man keli kontroliniai,kuriems niekaip neprisiruošiu mokytis,nuobodu. Viskas aplinkui atsibodę,norisi naujovių. Gal reikia keistis? Manyčiau reikia pradėti nuo stiliaus ir panašiai... Pagaliau reikia suaugti,pamiršti tą vaikystę,kad ir kaip tai būtų sunku. Nors kita vertus argi verta palikti tą svajonių kupiną vaikystę ir įžengti į nuodėmių,blogio ir savarankiškumo pasaulį? Neee...geriau liksiu tuo,kuo buvau :D

Paėmė juokas kai klasiokė privertė mane prisiminti apie Jį :D dabar negaliu nesijuokusi prisiminus tą mūsų pirmąjį bučinį,kurį sutrukdė kai kas (neviešinsiu tavo vardo,vyreli :D ). Buvau tada tokia naivi,tikėjau tavimi,nors tu buvai niekšas >:). Gražus niekšelis :D Viskas,baigiu tą temą :P

Noriu tiek daug papasakot,bet net nežinau nuo ko pradėt...Gal geriau kasdien parašysiu po maža dalelę to didžiulio pasakojimo. ;)

dahhh...nauja diena. Atrodo šviečia saulė,blizga baltas sniegas už lango,kaip keista niekur neskubantys žmonės vaikščioja šaligatviais. Kartais susimąstau...kada aš taip vaikščiosiu su draugais niekur neskubėdama? Manau,negreitai ar netgi niekada.Reikia man tikrų draugų,kurių neturiu.Bliam,baigiu pavirst emo,reikia liautis apie tai galvojus :) ką gi,ryt pirmadienis,vėl teks įrodynėti savo vietą po saulę.Ką jau padarysi,toks gyvenimas,turi savimi pasirūpinti :) Po tokių sunkių gyvenimo išbandymų įpratau tai daryti,tai jau kaip kasdienybė .Ką aš čia kalbu,visai ne į temą,reikia liautis sapalioti :D