Baigiu išprotėti namuose... Nėra jėgų kur nors eiti,tad tenka sėdėti namuose. Žiauru... Namie turėsiu sėdėt dar visą rytojų,neskaitant ėjimo į treniruotę ir pas daktarus. Tai mane žudo... Dar pirmą pamoką mokykloje turėsiu matyt jos veidą. Tai jau daugiau nei žiauru :X Nebegaliu būti jai mandagi ir gera,teks pasidaryt tikrai laukine,tokia kokios ji nori >:) Sunku kovoti su vėjo malūnais,užjaučiu Don Kichotą :DDD Koks vis dėl to sunkus gyvenimas kai tau 15... :D