Pagaliau beveik visi medžiai apnuogino savo anoreksijos apimtas šakas, suteikdami artėjančiam helouweenui daugiau šiurpumo. Oras kas minutę vis labiau šąla, priversdamas arčiau ir arčiau prisispausti prie vyriškos krūtinės, pulsuojančios šiluma. Ir aš glaudžiuosi prie jos. Tik šį kartą kaip veidmainė, norinti pasaulyje įvesti tvarką. Pasaulis mažas, todėl viską žinau. Žinau, kur būni ir kiek kartų galvoji apie mane. Žinau su kuo būni, ką veiki ir ką kalbi. Iš tiesų galiu viską sužinoti. Bet neviską noriu nešiotis savo užkrautoje galvoje.
Pagaliau atostogos. Tai- metas, kai galima atgauti visas prarastas jėgas dėl mokslų bei kitų užsiėmimų. Ne išimtis ir mano atostogų dienos. Žadu jas paskirti ratų paieškai, daug daug miegoti ir karts nuo karto kur nors pasivažinėti. Kaip ir vakar. Riedėjom naktinėmis miesto gatvėmis, skaičiavome žibintus ir kalbėjom apie viską. Kažkas pasakiško, kažkas iš televizoriaus ekrano.
Pagaliau įrodžiau sau ir aplinkiniams, kad nesu iš kelmo spirta ir netgi ne prie kelmo suspardyta. Jei net kirvis nesugebėjo nukirsti man galvos, tai jau šį tą reiškia. Jei meilė neužvaldė proto, tai taip pat kažką reiškia. Jei man nusispjauti į paikų buvusių draugių kaprizus bei principus, tai jau totali viršūnė. Didžiuojuosi savimi tai pat, kaip kiekvienas šeimininkas didžiuojasi savo šunimi, kuris paklusta jo kvailoms komandoms.
Jaučiu, kaip laipsniai suka mano galvą aplink savo ašį, sloga panardina reivėtas smegenis savyje bei balsas vis sparčiau ir sparčiau tampa seksualus. Tigriuko kaltė :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą