Pagaliau atostogos! Pagaliau taip ilgai laukta išsvajotoji meilės vasara, šildanti žmonių kaulus po įšalo. Gaila tik, kad ji yra paskutinė, tokia nerūpestinga ir laisva. Tiesą pasakius, nežadu dirbti. Kodėl? Nes turėsiu visą likusį gyvenimą dirbti, o vasara, kai galiu visą dieną mirkti vandeny ir valgyti ledus, liko tik viena. Žinau, jog nieko doro nenuveiksiu, bet bent jau užmojai geri.

Teko šiandien gerai praleisti dieną, bet dar geriau nudegti veidą. Džiugu, kad prisiderinau prie savo raudonų šortų bent jau veido spalva. Vandenukas nuostabus, pokalbiai neįprasti tokiai kompanijai, interesai šiek tiek atsinaujinę, o ir nuotaikos nebuvo pastovios. Išliko nepakitęs tik linksmumas, bent jau man tai buvo linksma. Ech, net nebekreipiu dėmesio į nutrintas kojas ir visą dieną be valgio. O kas man jaunai ir keturis kartus ištekėjusiai????

Savo nenusisekimų nežadu aprašyti, nes numanau, kad kažkas skaitydami tai jaučia malonumą. Žinoma, neverta žmonių teisti už tai, nes juk esame lietuviai, o lietuviams didžiausias džiaugsmas, kai nenusiseka kaimynui ar šiaip kokiam draugui. Galiu pasakyti tik tiek, kad širdelė negali būti ramiai savo vietoje, tiksliau jos gal net ir nebėra. Taip, pridariau klaidų. Ir dar darysiu jų daugiau, nes gyvenimas be klaidų negalimas vadinti gyvenimu. Gražu, kai pasaulis persipina ne tik pastoviais veiksmais, bet ir kažkuo nauju, nesvarbu, ar tai dora, ar tai gražu.

Džiaugiuosi, kad mano veidas dabar galėtų pakeisti raudoną šviesaforo signalą ir kad pagaliau vėl pradėjo pykinti nuo upės vandens kvapo.