Nusižengiau saviems įstatymams. Tikrai. Kad ir kaip bebūtų gaila, bet grįžtu prie tos pačios senosios Kalės iš didžiosios raidės. Taip, įskaudinau, todėl atsiprašau... Tačiau kitaip negalėjau. Negaliu šalia savęs turėti dar vieno skystablauzdžio, kuris miegotų ant mano krūtinės ir slėptųsi mano užnugaryje, pamatęs ką baisaus. Ne! Tai aš noriu rytais atsibusti ant kažkieno krūtinės ir slėptis nuo pikto pasaulio akių už kažkieno nugaros. Pakanka, kad visiems esu energijos, stiprybės šaltinis, juk vis dėl to esu mergaitė!!!
Neramina tai, kad negaliu ramiai gyventi: kas dieną išgirstu vis naujų dalykų, naujų komentarų ar šiaip kalbų apie savo gyvenimą. Ir baisiai nesvarbu, ar tai tiesa, ar tai melas. Visi nesiliaudami kalba apie mane kaip apie kokią pasaulinio lygio garsenybę, "paparacina" ir po to viešina nuotraukas. Dar vėliau bando nuspręsti, kaip man būtų geriau gyventi ir kas man tinka į poras. Dar vėliau, sužinai tokių faktų, kokių net pati nežinojai. Ir galiausiai, išryškėja tos "ryškios asmenybės", tos "gossip girls", kurioms taip baisiai rūpi mano paprastas gyvenimas. Skaudžiausia tai, kad kadaise jas laikei draugėmis. Ir atsakyki man, nenusipelniau ramaus gyvenimo? Kam reikia lįsti į dušią??
Neatsižvelgiant į visa tai, džiaugiuosi, kad pagaliau priartėjau vienu žingsneliu arčiau link vairuotojo pažymėjimo. Damn, 93% ir grįžtu į žaidimą. Širdis jau dabar jaudinasi, pagalvojus apie žaidimą, apie vienintelę meilę, apie gyvenimą. Nepyk, L***** :*
O šiaip, gyvenimas baisiai įdomus. Kartą, per lietuvių pamoką išgirdau muziką, skambančią iš gretimo kabineto, ir taip pagavo įkvėpimas... Gaila, kad per daug idėjų turėjau galvoje, ir jokio lapelio šalia nebuvo. Nes nagrinėjom J.Biliūną, o jis- mano autoritetas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą