Hmmm...greitai prabėgo ta savaitė papildomų atostogų. Keista,kaip nepasiilgau mokyklos. Tikriausiai tai-pirmas kartas per pastaruosius metus. Džiugu,nes ir vėl laukia daug daug atsiskaitymų,kuriuos dievinu. Damn,pačiu laiku pasėdėjau prie atviro lango,kaip visada tą savaitę,kai manęs nebūna,kolektyvas rašo mažiausiai 3 atsiskaitymus. Ech...

Širdelę varsto dilemos. Kodėl? Nes nežinau,kas man yra. Pagaliau atsirado tas,kuris myli,bet negaliu negalvojusi apie tą kitą,kurio čia negaliu minėti (Žal krepšininkas). Žinau,jis kiaulė,išnaudotojas,bjaurybė ir visoks kitoks,bet,kai tik pamatau jį su ta ****e,man užverda kraujas. Visiškai nebepaisau savęs,visiškai. Net nežinau,ką jame radau. Nieks to nežino! Gosh,ką aš čia kalbu... Niekam tai neįdomu!

Žodžiu,man reikia pagalbos. To draugiško peties ir psichologiškai tvirtų patarimų. O gal tiesiog palaikymo? Jau nieko nebežinau...