Ech...vasaros teliko kelios mielos savaitėlės ir tai prisiskverbusios intrigų bei baimės kvapo. Tiegiog,reikia pasitelkti tokį gerą dalyką melą,kad galėčiau dar laisvai pabūti savimi. O toliau...nerimas dėl būsimos klasės ir ypatingai klasiokės,intrigos treniruotėse ir visa kita. Na taip,šiandien melavau,nes nujaučiau,jog ne vieta man ten,su tomis kenkėjomis. Žinau,teks perlipti per save,pažvelgti baimei į akis ir stoti į karą,kuriame niekam nerūpi mano jausmai. Ir jokio palaikymo,jokio supratimo. Nes esu tik šio pasaulio šiukšlė,tik todėl,kad nesutinku būti tokia,kaip jos.
Teko dalyvauti kare. Super! Tiesiog niekad nemaniau,kad taip staigiai galėčiau susivokti,ką reikia padaryti kilus pavojui. Ir,pasirodo,mano organizmas gali tai. O buvo ganėtinai įdomu,nes,manau,kitokiokaro neteks man matyti. Eina sau,net negaliu visko įvardinti žodžiais,per daug įspudžių.
O šiaip jūros šventė buvo nuostabi. Noriu darkart pamatyti pakrantės vaiduoklį,lipantį iš vandens,gyvą jūrą žmonių,daug linksmybių ir,svarbiausia,laimingus senelius. Nemaniau,kad kada nors jie taip nuoširdžiai linksminsis jaunimo tarpe,tačiau mums pavyko. Gyvo garso Rebelheart koncertas sėdint restorane ir gurgšnojant vyną bei užvertus galvas į dangų žiūrėti fejerverkus... Romantiška,super,nuostabu,nostalgiška,įdomu bei skanu. Trumpiau negalėčiau apibūdinti,jei ir tų žodžių pakako. Aš įsimylėjau. Įsimylėjau iš naujo,ir esu nelemta įsimylėjelė su žydrais marškinėliais. Tik ar lemta mums būti kartu??
Visada žinojau,kad esu negraži ir visokia kitokia negerybė. Tik darkart tuo įsitikinau. Naivuolė :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą