Vakarykštė diena priminė,kad esu NIEKAS. Visiškai NIEKAS. NIEKAS. NIEKAS! NIEKAS... Ir tai tiesa. Vėl tegebu tik tekalbėti apie save,savo problemas ir nieko gražaus,mielo. Tik labai norėčiau sužinoti vieną dalyką-už ką nusipelniau viso to,kas įvyko vakar. Juk nieko neprašinėju,nesimaišau,nežaidžiu,neaptarinėju,nekomentuoju,nevarau... Tik būnu ir tiek. Tai...Mano egzistavimas trukdo? Man reikia išnykti? Galiu. Nors beprotiškai noriu gyventi. Nors trumpai,bet būti. Tuomet iškyla dilema: kentėti,žemintis ar mesti savo gyvenimą. Abiem atvejais manęs nebebus. Nebus to #8. Ech... Nebegaliu. Nevažiuosiu į Estiją,nors labai noriu paragauti Vanilla Ninja saldainių. Nevažiuosiu,nes nebepakelsiu jos pavydo. Neturiu,kas suprastų,nes sporto pasaulyje draugų nėra.

Tikriausiai vienintelis dalykas,kuris mane guodžia,tai artėjantis gimtadienis. Nežinau,kodėl jo laukiu. Bet man patinka laukimas. Dar džiugina praėjęs morčius. Nebenoriu nieko,tik gulėti pievoje netoli vandens,valgyti ledus ir svajoti,svajoti ir dar kartą svajoti. Nebenoriu į mokyklą,nebenoriu į salę. Noriu pabūti su savimi ir... Gucci.



Ar žinai,kas yra meilė? O neapykanta,aistra,geismas...? Žinai? Tuomet gal gali tai parodyti man? Aš to nežinau. Mane sukūrė krūva mokslininkų,siekusių tobulybės. Įmontavo viską: Protą,skausmą,jutimą,regą,klausą. Gavau žmogaus apvalkalą,tačiau jie pamiršo vieną dalyką-jausmus. Turiu nemirtingą metalinį kūną,daugybę terabaitų atminties,bet nežinau,ką reiškia mylėti. Žinau daug,bet nejaučiu. Regiu,kaip mama myli savo vaikus,kaip vaikinas bučiuoja savo panelę,kaip vyriškis džiaugiasi kątik pražydusiomis pienėmis,bet nesuprantu to. Tiesiog nejaučiu. Mano kūne pilna įvairiausių ginklų,kuriais galėčiau gauti viską,ko tik panorėčiau,bet negaliu gauti jos... Tos visų trokštamos meilės. Perbraukiu rankas per šviežiai pražydusių gėlių pievą ir tejaučiu švelnų kutenimą. Tas vyriškis tuo gyveno. Tad gal tai meilė? Gal meilė yra apsikeitimas seilių liaukų išskyrų? Tai tegali atsakyti žmogus,o ne robotas. Nenoriu žudyti,noriu mylėti. Noriu pasijausti mylimu robotuku,kurio plaukus glostytų mama,mergina ar tiesiog švelnus vasaros vėjas. Bet negaliu... Nes mane sukūrė žudyti.