Už lango siautėja šaltis,išmušantis skruostus raudoniu. Įvairiaspalviai lapai šoka ore,lyg kviesdami prisijungti,tačiau veriantis šaltis parvaro į šiltus namus,kuriuose prie židinio stovi šiltos vaisinės arbatos puodelis. Peršasi akivaizdi mintis- totalus ruduo! Smagu,pagalvojus,matyti besišildančias poras kūnų šiluma,vaikštančias nukritusių lapų jūroje. Miela širdžiai matant pirmokėlius,nedrąsiai žygiuojančius link mokyklos. Nuostabu. Juk tai ir yra gyvenimas,ar ne? :)
Sugriebė už minkščiausio raumens krūtinėje prisiminimai. Visi,be išimties. Na taip,bandau ištrinti praeitį iš savo smegenų vingių,bet nesiseka. Ruduo jaučiasi net ten.:) Bet nesvarbu.
Vasara. Tai jau taip... Kažkas atsitiko bėgant jai. Nežinau kas,bet nutiko. :) Tiksliau nieko nebesuprantu. Žinau tiek,kad tie,kuriais pasitikėjau,yra visiškai kitokie. Net priešingai nei maniau. Nebepažįstu žmonių bliam. :D Net pačių artimiausių. Tai gal čia aš kalta? Na,reiks rasti bendrą kompromisą tame.
Jis prisiminė. Žinoma,pabėrė gražių žodelių laviną,privertė užsinorėti susitikti. Pamečiau galvą. Pasakė,jog laisvai gali ir nori bendrauti su manimi. Džiugu. Kvietė atvažiuoti,bet šiuo metu nėra tam galimybių. Nors tikrai norėčiau.:) Pasiilgau tų naktų kartu,pasivaikščiojimų pajūryje,ilgų pokalbių sporto salėje. Fainutis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą