Kažkodėl ir vėl paima tas noras 'liūdnai' rašyti. Tikiuosi,Tomai,nesupyksi,dėl to :). Tai vat,kažkaip supratau,kad esu kažkoks daiktas,į kurį kai reikia pagalbos kreipiasi taip vadinamieji draugai. Vat kad ir įvykis prieš 10 minučių. Paskambino draugė ir pasiūlė eiti į kiną. Mandagiai atsakiau,jog serga mano mama ir turiu padaryti daug įvairiausių darbų už ją. Atrodo,viskas suprantama,bet...kaip visada likau melagės vietoj. Kokio velnio man reikėjo meluot,jei be proto noriu ištrūkt iš namų? :D Man atrodo tu jau manęs nebepažįsti. Viso labo bendraujam tik kelias valandas per savaitę. Geriau net nebandyk suprasti manęs,bus paprasčiau :) Aj vat,tik paprašysiu tavęs-daugiau nevadink manęs taip.

Negaliu išmesti iš galvos vienos dainos. Deja,šiandien jos nesudainavau :) (manyčiau kažkas dėl to tik labai apsidžiaugė,nes negirdėjo mano dainavimo :D) Nežinau kodėl,bet ta daina mane labai veikia. Jei mokėčiau rašyti tikrai parašyčiau tokią dainą. Ech...gal visgi išmoksiu rašyt ir parašysiu kažką panašaus. su muzika neturiu nieko bendro. Nors...Prisiminiau seną svajonę. Svajonę,kuriai tikrai nelemta išsipildyti. O tada tikrai atrodė kitaip. Gera būti vaiku,kai atrodo,kad viskas imanoma. Visgi,geriau tai pamiršti ir siekti tai ką galiu.:)

įdomu kodėl,bet svarbiausia man yra stiprybė. Gal tada man to labiausiai reikėjo? Vėl teko patirti jos nemalonę. Negi atrodau tokia kenkėja? :D Jooo...pažiūrėsim kaip bus kai pasieksiu savo tikslo gyvenime ir iš aukšto žiūrėsiu į tave kai reiks mano pagalbos. Manau jos tau tikrai prireiks ;) Stiprybė... Manau be jos tikrai negyvenčiau. Žinoma,reiktų ir draugų,ir meilės,ir laisvės,bet jei žmogus nebus stiprus jis negalės būti laisvas,negalės išsikovoti meilės ir susirasti draugų. Jos man tikrai trūksta. Mhm...reikia ją ugdyti. O gal jau ir taip ji išugdyta,tik reikia laukti kol to tikrai prireiks? :D Tai jau gali pasakyti tik nelemtas draugas laikas :) Palieku viską jo valiai. Daryk,brolyti,kaip išmanai :)