Ir vėl tas jausmas perveria širdį. Išnaudojimas. Išdavystė. Melas. Išties kažkodėl jaučiau,kad taip nutiks.Dabar kažkodėl jaučiuosi kaip ku*va,tik nežinau kodėl. Buvau kvaila ir naivi,maniau pasikeitei,bet... Ech...tu asilas. Veidmainis. Išties likai tuo pačiu mažu berniuku,kurį pirmąkart sutikau prieš beveik porą metų ir kuris buvo pametęs galvą dėl manęs. Pamenu,kad padariau vieną labai didelę klaidą-paklausiau draugių ir draugų. Tuomet tu beviltiškai bėgiojai man iš paskos,pavydėjai kiekvieno mano prisilietimo prie kitų ir kaskart gaudei mano žvilgsnį. Tada skundeisi visiems,kad nekreipiu dėmesio į tave,tad ant rankos stiklu išsiraižei kad mane myli :D Atleisk,žiauriai ima juokas iš to. Draugų skatinimai,dar tu žalojaisi. Teko prieit ir pasakyt tą lemtingąjį "taip". Tada viskas pasikeitė,kurį laiką buvo gražu. Atėjo vasara,man teko išvažiuoti. Tu,žinoma,neleidai laiko veltui,turiningai 'laižeisi' su kažkokiom mergom :) Patikėk,žinau viską :P Apie antrą kartą nepasakosiu,nes...ai šiaip,nenoriu prisiminti viso to pradžios.

Tai vat,norėjau pasakyti,kad po šios žinotės daugiau apie tave čia nerašysiu ir stengsiuosi negalvoti bei nekontaktuoti su tavimi. Bandysiu vėl sėkmingai pamiršti tave. Dėl to įvykio,iš mano pusės,kaltas pavasaris. O iš tavo...Na tu tiesiog išnaudotojas. Tad nenoriu daugiau turėtu su tavimi reikalų. Nenoriu matyti tavęs ir girdėti tavo balso. Pamiršk...O aš toliau gyvensiu savo gyvenimą tikrai be tavęs. :P