Jaučiu,kaip iš lėto byra smėlis pro mano tarpupirščius. Nes laisvės skonis nuostabus. Nes bėgant jūros pakrante palaidais plaukais,pasijaučiu pačia laisviausia Žemės gyventoja. Ir tai priminė,kad niekam nepriklausau ir niekas nepriklauso man. Puiku.

Tragiška sveikata. Nežinau,kas man palinkėjo tos sumautos blogos sveikatos,bet tai pildosi. Net nepamenu,kada esu tiek daug sirgusi. Gal kaltas stresas,apkalbos ir pan? O gal meilės praradimas,aistros nejautimas? Nežinau,tačiau savęs nedrįstu kaltinti. Juk stengiausi išsisaugoti pasitelkusi tiek natūralius,tiek cheminius vitaminus. Gosh,savižudybė... Dar žudo tai,kad esu gan aktyvi ir už tai tenka atlikti įvarius,kartais ne pačius maloniausius,dalykus. Nes tada tenka vėl patirti scenos baimę ir smarkiai nusišnekėti,kas man visai nepatinka.

Ryt matematikos kontrolinis. Ir kokio velnio aš A lygis? Nesuprantama,taip pat,kaip mano egzistencijos lygtis,ištraukus šaknį iš numirusių jausmų ir nuoskaudų. Ir nieko nepadarysiu,nes moku tik istoriją,ar tai,kas taps ja. Nusišnekėjimo laipsnis pakeltas kūbu ir dalintas iš dviejų,nes širdis perpus skilus. Ačiū.