Jaučiu,kaip iš lėto byra smėlis pro mano tarpupirščius. Nes laisvės skonis nuostabus. Nes bėgant jūros pakrante palaidais plaukais,pasijaučiu pačia laisviausia Žemės gyventoja. Ir tai priminė,kad niekam nepriklausau ir niekas nepriklauso man. Puiku.

Tragiška sveikata. Nežinau,kas man palinkėjo tos sumautos blogos sveikatos,bet tai pildosi. Net nepamenu,kada esu tiek daug sirgusi. Gal kaltas stresas,apkalbos ir pan? O gal meilės praradimas,aistros nejautimas? Nežinau,tačiau savęs nedrįstu kaltinti. Juk stengiausi išsisaugoti pasitelkusi tiek natūralius,tiek cheminius vitaminus. Gosh,savižudybė... Dar žudo tai,kad esu gan aktyvi ir už tai tenka atlikti įvarius,kartais ne pačius maloniausius,dalykus. Nes tada tenka vėl patirti scenos baimę ir smarkiai nusišnekėti,kas man visai nepatinka.

Ryt matematikos kontrolinis. Ir kokio velnio aš A lygis? Nesuprantama,taip pat,kaip mano egzistencijos lygtis,ištraukus šaknį iš numirusių jausmų ir nuoskaudų. Ir nieko nepadarysiu,nes moku tik istoriją,ar tai,kas taps ja. Nusišnekėjimo laipsnis pakeltas kūbu ir dalintas iš dviejų,nes širdis perpus skilus. Ačiū.

Nekenčiu rudens. Tikrai. Nes tada būna šalta,drėgna,lynoja,o aš,kaip visada,neturiu nei pirštinių,nei skėčio. Per tokius dalykus net nežavi rudeniniai šokiai parkuose ir tikrai trikdo apsiseilėjusios porelės ant kiekvieno kampo. Taip,aš pikta,nes negaliu mylėti. Nes mano klasėje žmogus,kurį tikrai nenorėčiau kasdien matyti. Nes nemoku šokti. Ar moku? (garsus juokas)

Prigavau save,man reikia meilės. Och...kaip apmaudu. Tai,turbūt,bene labiausiai minimas žodis mano blog'e,po paraliais! Prigavau dar ir tai,kad esu sumauta idealistė su savo išskirtiniu požiūriu į viską. Na ne taip žiūriu,kaip kiti į paprastus dalykus,tokius kaip sportas,meilė ir visos kitos banalybės (žinau,kartojuosi). Tiesą pasakius,labai prisidirbau. Užerzinau tą savo gerą draugę meilės deivę,berods Afroditę. Nenoriu pasakoti tokių dalykų į šį tyrą dienoraščiuką,bet pasidariau palaida bala. Supraskit,kaip norit-vis tiek,manau,nesuklysit. Kodėl sau leidau tai? Nes laikiausi celibato pora metų,kas man,meilės ištroškusiai ir švelnumo pasiilgusiai mergiūkštei lyg peilis į paširdžius. Negalvokit apie blogiausią,pažadų vis dar neišsižadėjau.

Šiaip pasakojimo turiu daug,net per daug,kad galėčiau visa tai sutalpinti į dabar galvon šaunančius žodžius-reikia viską išliet žodžiu. Tad,G,tikiuosi artimiausiu metu susitiksim. Ir ne tik dėl to,kad galėčiau išlieti susikaupusius įspūdžius,bet noriu išgirsti ir tavuosius.

"Man sakė,kad kai aš užkimus mano balsas seksualus". P.S. visiškai neprašneku po Butkutės,Hiperbolės ir kt. dainų.