Nuo ko gi pradėjus... Gal nuo gerosios dalies. Tai vat,pratęstas karantinas dar savaitei!!!:D Iš dalies gerai,kad pailsėsim ir panašiai,tačiau tiesiog purto ta mintis,jog jas reiks atidirbt. Smagu. Žiema be žiemos atostogų,arba vasaros atostogos nuo liepos mėnesio. Taip nesąžininga,niekas neklausė ar mes norime tų 'papildomų atostogų'. :p Treniruotės vistiek vyksta,net nesvarbu,kad į jas susirenka vos 7 panelės. Negana to,atidėtos dvejos varžybos. Dar "puikiau".
Sėdėjimas namuose jau varo iš proto. Jau taip nėra ką veikti,kad net susitvarkiau savo ipod'ą. Va šitas tai tikrai žiaurus,nes tą darbą visuomet atidėlioju,o dabar... Su mielu noru susitvarkiau. Kažkurią dieną net buvau susitvarkiusi degtukų dėžutės dydžio kambarėlį,kuriame miegu. Nekalbu net apie tai,kad kasdien pasikloju lovą,kas tikrai man nebūdinga. Įdomu kas toliau: Rytinė mankšta ir kaspusvalandinis prausimąsis? :D
Pripažinsiu-pasikeičiau. Gal net labiau suaugau,nei pasikeičiau,bet rezultatai akivaizdūs. Ir man tai LABAI NEPATINKA. Pamiršau labai daug paprastų dalykų,būdingų vaikams. Baisu.. Kai pagalvoju,kad jau po dviejų pavasarių vairuosiu savo mašinikę į mokyklą,pasidaro viskas šiek tiek aiškiau.
Atrodo viskas kaip ir gražu,viskas puiku,bet... Dedasi kažkas baisaus. Nenoriu garsiai įvardinti kas,nes bijau. Bijau to žodžio. Netektis... Lyg ir normalu,tačiau nesuvokiama kaip gali prarasti tai,ką turėjai visus 16 savo gyvenimo metų ir nieko negalint padaryti. Jaučiuosi tragiškai,negalėdama padėti,negalėdama išgelbėti. Nors... Kas gali kovoti su mirtimi ir likimu? Niekas. Todėl ir neramina manęs pasakymas 'viskas bus gerai'. Per daug rimta,kad naiviai patikėčiau tuo. Sorry.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą