[Mirties angelas kelia savo sparnus]

Nuo ko gi pradėjus... Gal nuo gerosios dalies. Tai vat,pratęstas karantinas dar savaitei!!!:D Iš dalies gerai,kad pailsėsim ir panašiai,tačiau tiesiog purto ta mintis,jog jas reiks atidirbt. Smagu. Žiema be žiemos atostogų,arba vasaros atostogos nuo liepos mėnesio. Taip nesąžininga,niekas neklausė ar mes norime tų 'papildomų atostogų'. :p Treniruotės vistiek vyksta,net nesvarbu,kad į jas susirenka vos 7 panelės. Negana to,atidėtos dvejos varžybos. Dar "puikiau".

Sėdėjimas namuose jau varo iš proto. Jau taip nėra ką veikti,kad net susitvarkiau savo ipod'ą. Va šitas tai tikrai žiaurus,nes tą darbą visuomet atidėlioju,o dabar... Su mielu noru susitvarkiau. Kažkurią dieną net buvau susitvarkiusi degtukų dėžutės dydžio kambarėlį,kuriame miegu. Nekalbu net apie tai,kad kasdien pasikloju lovą,kas tikrai man nebūdinga. Įdomu kas toliau: Rytinė mankšta ir kaspusvalandinis prausimąsis? :D

Pripažinsiu-pasikeičiau. Gal net labiau suaugau,nei pasikeičiau,bet rezultatai akivaizdūs. Ir man tai LABAI NEPATINKA. Pamiršau labai daug paprastų dalykų,būdingų vaikams. Baisu.. Kai pagalvoju,kad jau po dviejų pavasarių vairuosiu savo mašinikę į mokyklą,pasidaro viskas šiek tiek aiškiau.

Atrodo viskas kaip ir gražu,viskas puiku,bet... Dedasi kažkas baisaus. Nenoriu garsiai įvardinti kas,nes bijau. Bijau to žodžio. Netektis... Lyg ir normalu,tačiau nesuvokiama kaip gali prarasti tai,ką turėjai visus 16 savo gyvenimo metų ir nieko negalint padaryti. Jaučiuosi tragiškai,negalėdama padėti,negalėdama išgelbėti. Nors... Kas gali kovoti su mirtimi ir likimu? Niekas. Todėl ir neramina manęs pasakymas 'viskas bus gerai'. Per daug rimta,kad naiviai patikėčiau tuo. Sorry.

Raudonos mintys užpuolė makaulę. Visur vien raudona: muzika,žodžiai,vaizdai. Nieko keisto,juk mėgstamiausia spalva. Pagalvoju apie jos reikšmę,suprantu,kad aš kieta.Nusišypsau savo atvaizdui veidrodyje ir garsiai nusijuokiu prisiminusi vakarykštę dieną. Mano juoką nutraukia sms žinutė,pranešanti žinią apie namų darbus. "Puiku" pamanau ir išjungiu telefoną. Praveriu internetinį portalą ir randu jo žinutę. Neatrašau,nes puskė užima jo vietą lange. Prisimenam senus ir,nežinia ar gerus,laikus. Faktas tas,kad dabar prisiminus tuos laikus ima manijakiškas juokas. Pradedu nertis iš kailiuko,nes juokas apėmė didžiąją dalį būsto. :D Tuomet pagalvoju,kodėl visa tai rašau ir...

Meluok tik taip,kad neskaudėtų!

Och kaip seniai čia nesirodžiau. :) Tai ką gi...Pasirodo esu kiaulė. Gerai besimaskuojanti kiaulė,nes niekas net neįtarė,kol nepasigavau kiauliukų gripo.:D Ir kad ir kaip bebūtų keista,bet išgyvenau. Didžiuojuosi savimi.:p Like a immortal superHero. Bet,manau,gana apie tai.

Ką tik pamačiau,kad kažkas susirado panelę. Sunku pripažinti,bet suspaudė širdelę. :) Nežinau dėl ko,juk jis niekšas,bet... Ech,blogai kai turi tokį požiūrį kaip mano. Žinau,juk vistiek nepasirašyčiau priklausyti kažkam,bet vat kažkas yra. Nepaaiškinama aš. :) Sunku suprasti save,kai nežinai kas esi. Na taip,savimeilė,ŽvAiGžDė!!!!!,kalė(kad ir kaip būtų gaila dėl to),žliumbikė ir t.t. Na ir? Juk aš esu aš,nesu bloga ar beviltiška. Nepyk,jei Tau neįtinku,pabandyk suprasti ir nors dalele prisitaikyti prie manęs. Jei atvirai rėžiant tą tavo taip mėgstamą tiesą į akis,tai turi vieną maža problemytę. Sorry.

Nusprendžiau labai gerai apmąstyti savo pasirinkimą dėl popamokinės veiklos. Turėtų žiauriai gerai atrodyti kai žmogus,degęs aistra tam,apsvarsto tą sportą. Iš dalie juk daugiau neturiu ką mylėti. O gal ir nereikia meilės? Kodėl gi nebūti ledine,bejausme? Žinoma,būtų sunku sudaryti tokį įvaizdį,nes rausvi skruostukai viską išduotų. O gal verta pabandyti? Pakeisti požiūrį,jausmus,supratimą ir t.t.? Verta apmąstymų.:)

Nežiūrint į viršuje išvardintas pievas aš šypsausi.:) Vilnonis laižo skaudančią vietą,mama padarė superduperekstraSALDŽIĄ arbatą,kuria drąsiai galiu pavadinti sirupu. Ach,skanus tas skystimėlis.