Antras gimtadienis

Maniau, kad pravirkusi tapau mirtinga. Maniau, jog esu trapesnė ir mažai kam reikalinga. Maniau, jog be Jo man bus sunku gyventi. Dabar manau, kad žiauriai klydau. Ir šis supratimas atėjo kartu su nauja, tačiau beprotiškai skaudžia patirtimi. Gyvenimo lūžis, kuris pakeitė mano likimą, atimdamas, tačiau kartu ir duodamas. Dabar kitaip vertinu gyvenimą, nepaisant to, jog visuomet jį mylėjau. Pradėjau vertinti labai mažus dalykus, apie kuriuos didžioji dauguma žmonių net nesusimąsto. Džiaugiuosi, kad pagaliau galiu pati kvėpuoti, matyti dangų ir užuosti šiltą vasaros lietų. Kad turiu šalia savęs daug daugiau žmonių, kuriems rūpiu. Kad galėjau atleisti visiems, kurie nors kartą yra mane įskaudinę. Atsivėrė akys. Ir kai suvoki, jog mirtis alsuoja į nugarą, o tu tokia bejėgė, gailiesi tų kartų, kai principai buvo svarbesni už santykius. Tuomet supranti, kad per mažai sakei "myliu". Ir kad malda gali būti stipresnė nei paprasti žodžiai (pati netikiu, kad taip manau).

Kartais mes susigalvojama, jog neturime draugų. Ir man taip buvo. Bet kai buvo labai sunku ir nežinojau, kaip visa tai iškęsti, jaučiau kiekvieną iš jų, stovinčius sau už nugaros. Visi jie buvo su manimi, patys apie tai net nenutuokdami. Ir tai padėjo nugalėti mirtį, iškentėti nežmoniškus skausmus (ne tik fizinius, bet ir emocinius). Galvojau apie kiekvieną iš jų ir džiaugiausi, kad Dievulis man dovanojo tiek daug tikrų draugų... Niekuomet nepamiršiu tu minučių, praleistų laikant už rankos ar tiesiog stovint už durų, kai kūną kankina skausmas. Net nemoku žodžiais išreikšti to dėkingumo, o pagalvojus apie tai akyse kaupiasi ašaros. Esu apdovanota ne tik antru gimtadieniu, bet ir draugais. Girdite, žmonės? AŠ TURIU TIKRŲ DRAUGŲ!

Pasikeičiau. Permąsčiau, kodėl man taip nutiko. Ir pagaliau sustojau... Suvokiau, jog turiu sparnus, kurie man ne šiaip duoti, nes ne kiekvienas būtų tai atlaikęs. Esu kažkuo tai ypatinga ir tuo didžiuojuosi. Galbūt siūle ant šlaunies? Svarbu, jog humoras neapleido manęs ir leidžia šiek tiek kitaip pažvelgti į rimtus dalykus. Nes optimizmo kiekis manyje sparčiai kinta.

Vis dar nesuvokiu, jog buvau taip arti šio negrįžtamo proceso.