Baisiai norisi daug daug rašyti. Tik bėda- nespėju. Daug įspūdžių šią dieną. Tiek daug, kad net žalia akyse. Išvados akivaizdžios, kad ir kaip dėl to būtų apmaudu. Realiai žvelgiant, nemažai laimėjau, tačiau galėjau žymiai daugiau. Nors, žvelgiant kitu kampu, galbūt tuomet mano menkas žmogiškumas būtų visiškai ištirpęs lyg tabletė vandenyje. Bent sugebėjau sau atsakyti į gana originalų klausimą, susijusį su vaidyba serialuose.

Nuo šios minutės esu laisva lyg paukštė. Pagaliau išsivadavau nuo melu apgaubtų santykių, varžiusių mano asmenybę. Nėra taip paprasta nuo aukštumų nusileisti ligi žemės dulkių vien todėl, kad suprastum eilinį žemės kirminą, kuris yra beviltiškai užvaldytas laukinės gamtos instinktų. Gaila tik, jog laisvė taip baisiai nedžiugina manęs. Labiau mėgstu kažkam priklausyti, nei laisvai raižyti pasaulyje. Toks jau mano kvailas būdas- neįmanoma išlikti vienišai

Šalta nuogoms kojoms. Įsitikinimai nugalėjo jausmus. Nebėra vilties, tik ilgesys to, kas buvo tikra.. Nostalgiškai alsuoju meile tam, kuris mano ranką glaudė prie savo lupų.