Šią naktį ištekėjau. Vėl ir vėl tai kartojasi. Tik šį kartą už savo šokių partnerio, kuris pažino mane per šokį. Kažkas keisto dedasi šiame mažame pasaulėlyje. Ji beveik nebegroja, aš beveik nebežaidžiu. Bet kodėl? Aistra/gyvenimas virsta vienkartine pramoga, primenanti sentimentalius prisiminimus. Mes pamiršome tas dainas, kurios nervindavo aplinkinius, o mums kėlė didžiausią džiugesį. Vardan ko??? Ir tyla sklando ore. Jokių atsakymų, tik būtis.
Jaučiuosi kalta dėl savo principų. Norisi išpirkti savo šiokią tokią kaltę, išsinerti iš kailiuko darant kažką kvailo, bet negaliu... Suku cigaretes, nes žinau, jog niekada jų neragausiu. Išgerčiau šampano, bet jis jau nusigazavo. Kodėl??
Pradėjo patikti klausyti melo, kai žinau teisybę. Gal todėl, jog pati meluoju? Neveltui mano akys ruduoja. Talentas, kuriuo tik galiu pasigirti ir didžiuotis. Amen.
