Pagaliau sulaukiau tulpių žydėjimo mėnesio. Pagaliau aplink viskas pradėjo margėti įvairiomis spalvomis,kas tikrai džiugina mano akis ir sielą. Galiausiai supratau daug naujų dalykų,tarp jų ir šiek tiek save. Tas pavasariškas oras,gera nuotaika ir mano rūbai bei plaukai,prisigėrę laužo dūmų,primena apie artėjančią pradžios pabaigą. Gerai... Bus linksma vienai :) Nors dabar labai norėčiau draugiškai ką nuveikti,pvz nulėkti į Berčiūnus,kaip tai anksčiau darėme ar tiesiog pasivaikščioti parke šiltą vakarą. Juk tai nuostabu.

Tikriausiai pirmą kartą kai kas mane pakvietė į pasimatymą. Tikriausiai neisiu. Tikriausiai,nes niekas nežino kas jis ir niekas nežino,kas aš tokia. Ar gali žmogus,kuris neturi vilčių,ką nors mylėti? Ne. Ar tas,kurio užpakalį gelbėjo nuo mirties,galės tikėti gyvenimu? Ne. Tuomet atsakiau sau...

Jei garsiai kalbam,tai garsiai. Neužkniskit manęs su savo išankstinėmis nuomonėmis ir nemanykit,kad nieko neveikiu,tik meluoju! Sarkazmas-ne brolis,todėl nesivaikau,kaip kai kam gali atrodyti. Sutinku,meluoju ir nemažai,bet melas ne visada yra blogas.Ar norėtum iš savo draugų išgirsti,kad užknisi su savo idiotiškai kvailomis idėjomis ir veiksmais? Manau,kad nelabai. O tai,kad dėl stiliaus visi bijo rodytis viešumoje? Tikrai ne. Tai gal tai,jog tavo nuoširdumas yra tik didelis melas?? Turbūt,kad apie tai visi ir tesapnuoja. Nekalbu konkrečiai apie vieną asmenį ar panašiai,tiesiog reikia abipusio supratimo ir/ar prisitaikymo/susitaikymo su kai kuriomis blogomis žmogaus charakterio spragomis.

Nusprendžiau,kad turėti daug "draugų" yra sunki našta: visi tave visur pažįsta,tačiau niekam negali atvirauti; gauni šiokių tokių lengvatų,bet ir pati turi atiduoti savo tarpininkavimo duoklę; o kai reikia-nieko nėra. Todėl,Sesiau,nemanyk,kad labai džiaugiuosi dėl to :) Juk tai kvaila.. Kvaila būti visų drauge..!