Nežinau,kiek man metų ir kuo aš vardu. Nežinau,kaip atrodau ir ar išvis mane kas mato. Gyvenu aukštai,tarp debesų,bet ne taip aukštai,kad nematyčiau žemės. Žmonės,nejaugi manote,kad niekas jūsų nestebi? Kad niekas nemato,kai darote ką nedoro? Esu čia,kad stebėčiau jūsų darbus ir Paskutinio Teismo akimirka apginčiau ar...
Jei dar nesupratote-esu Dangaus Žmogus. Būtybė,nemokanti skristi,bet aukštai kylanti,neturiu sparnų,tačiau ir be jų viską gebu. Neturiu nieko. Esu vienišas ir liūdnas,nes niekad neturėjau draugų. O gal draugų nebėra? Draugavau su žuvimi,bet ji negalėjo su manimi kilti,o aš likti vandenyje; draugavau su paukščiu,bet jis laisvas dangaus raižytojas,kurio įkandin nespėjau lėkti; draugavau su žmogumi,tačiau jis nesupranta dangaus ir naikina žemę savo godumu ir skeptiškumu.
Aš neturiu veido. O gal tiesiog jo niekas nenori matyti? Per dienas sėdžiu ant daugiaaukščio namo stogo ir stebiu visą pasaulį. Pasaulį,kupiną visko...
